gele-juka-lauke

Kambaryje auginamų jukų giminaitės puikiausiai jaučiasi ir sode. Ne, žiemai jų nereikia pernešti į namus, jos žiemoja lauke! Kad lauke jukos augtų ir žydėtų, svarbu parinkti joms tinkamą vietą ir dirvą, o žiemą neužmiršti pridengti. Lauke dažniausiai auginamos pluoštinės (Yucca filamentosa) ir melsvosios (Yucca glauca) jukos, arba į pluoštines labai panašios Yucca flaccida.

Juka laukePluoštinės jukos atspariausios šalčiui. Dažniausiai jos neturi stiebo arba turi labai trumpą. Jų lapai iki 70 cm ilgio ir 4 cm pločio, su smailomis ir aštriomis viršūnėlėmis, auga skrotelėje. Žiedynas užauga iki 2 m aukščio (šiltuose kraštuose – iki 4 m). Žiedeliai gelsvai arba rausvi balti, balti, svyrantys, iki 8 cm ilgio. Žydi liepos – rugpjūčio mėn. Vidutinio klimato juostoje šios jukos auga mažesnės – lapai būna trumpesni ir siauresni, o žiedynas menkesnis. Žiedai kvepia, ypač vakarais ir naktį. Žydi antraisiais metais po pasodinimo arba vėliau. Pirmaisiais metais augalą reikia laistyti (gausiai, bet retai), kol gerai įsišaknija. Suaugusios jukos visai atsparios sausroms, jų laistyti nereikia, nes ilgos šaknys pasiekia net labai giliai esantį vandenį. Dažnai metus kitus augalas tupi vietoje, neauga, kol nepsitvirtina ir nepripranta prie naujos vietos.

Žiemą jukas rekomenduojama pridengti, ypač jaunas, nors šios rūšies augalai ištveria šalčius iki -20°C ir net daugiau. Iš tikrųjų jukos bijo ne šalčio, o drėgmės, sunkiai ištveria pasikartojančius atlydžius.
Į pluoštines jukas labai panašių Yucca flaccida lapų viršūnės nulinkusios. Užsienyje auginama daug sodinių formų pluoštinių jukų įvairių atspalvių dryžuotais lapais.

Lauko gėlė 'yucca glauca'Melsvosios jukos šalčiui mažiau atsparios. Jos bestiebės, lapai siauri, iki 70 cm ilgio, melsvai žali su baltu apvadu. Žiedkotis beveik neišsišakojęs, iki 3 m aukščio, žiedynas palyginti siauras. Žiedeliai žalsvai balti arba gelsvi, iki 7 cm ilgio, svyrantys, įvairių formų, bet dažniausiai panašūs į varpelius.

Jukos lauke geriausiai auga saulėtoje užuovėjoje. Žemei nereiklios, bet labiau mėgsta lengvas, smėlėtas, laidžias orui ir vandeniui. Drėgnoje žemėje dažnai puola dėmėtligės arba lapų ir šaknų puviniai.

Žiemai pridengiama šiaudais, žieve ar pjuvenomis ir uždengiama dvišlaičiu stogeliu, kad nubėgtų vanduo. Sunkioje ir drėgnoje žemėje augančios jukos žiemą dažnai iššąla ar supūva. Nei lapai, nei šaknys neturi mirkti vandenyje (per atlydžius).

Dauginama šaknų dalimis ir šaknų atžalomis. Vaikučiai atskiriami ir atskirai į lysvę sodinami pavasarį arba rudenį (rugpjūčio mėn.). Gerai įsišaknijusias senas jukas labai sunku išrauti. Jaunas jas galima auginti kubiluose ir žiemą laikyti rūsyje. Peržydėjęs žiedynas nupjaunamas.