Gėlė Jūros svogūnas dar vadinama Jūrsvogūniu (Urginea maritima (L.) Baker) – vienas aukščiausių ir įspūdingiausių svogūninių augalų, kilęs nuo Viduržemio jūros pakrančių. Šiltuose kraštuose jūrsvogūniai auginami laukuose dėl ilgų gražių žiedynų.
Labai įdomus šių augalų vegetacijos ciklas. Vėlyvą rudenį arba žiemą jie užaugina lapus, kurie iš pradžių standžiai prigludę prie lapkočio ir atrodo kaip ilgas žalias kuolas, o po mėnesio išsiskleidžia. Vėliau lapai pradeda gelsti ir per mėnesį visai nudžiūva. Sudžiūvusius lapus pašalinkite, o vazoną su svogūnu laikykite šiltai ir sausai bent mėnesį, nelaistykite. Sausas ir karštas ramybės periodas paskatina augalą žydėti.

Rugpjūtį ar rugsėjį Jūros svogūnas išleidžia žiedkotį su labai ilgu kekės formos žiedynu ir baltais žalsvo arba rausvo atspalvio žiedeliais. Per mėnesį žiedynas užauga iki 1-1.5 m aukščio. Juo šilčiau kambaryje, tuo greičiau auga. Kai žiedkotis pasiekia ¾ savo aukščio, nuo apačios į viršų pradeda skleistis žiedeliai (pats laikas skinti, jeigu norite žiedyną pamerkti vazoje). Visi žiedeliai išsiskleidžia maždaug per 10 dienų.

Įdomu, kad nuskinti ir vandenyje pamerkti žiedynai žydi ilgiau negu vazone. Beje, šiam augalui reikia gilaus vazono ir gero drenažo. Sodinkite į lengvą smėlio žemę, tręšti nebūtina, bet nuo trąšų labai sparčiai auga svogūnas (jeigu jums tai svarbu).
Laistoma saikingai. Ramybės periodu nelaistoma, kol nepradeda augti žiedynas.

Geriausiai jūros svogūnas jaučiasi šiltoje saulėtoje vietoje. Užsienyje dažniausiai prekiaujama vegetatyviai padaugintais 8-10 metų amžiaus svogūnais. Kasmet jie išleidžia vis ilgesni ir tankesnį žiedyną.

Paukštpienė
Gėlė paukštpienė