Marantinių šeimos gėlė, kurios žiedynai primena graižus. Kilusi iš Brazilijos miškų. Kambariuose – geriausia auginti šias rūšis: Calathea lietzei ir Calathea makoyana.

Kalatėja (Calathea) – gausiausia augalų gentis (apie 13 rūšių) marantinių (Marantaceae) šeimoje (apie 130 rūšių). Pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos,kalathoa reiškia krepšį, nes iš lapų buvo pinami krepšiai. Šie daugiamečiai žoliniai augalai nuo 30 cm iki 60 (90) cm aukščio, auginami dėl margų, didelių lapų plunksniškomis. Daugumos rūšių kalatėjų žiedai labai maži ir neišvaizdūs. Jie būna balti, geltoni ar raudoni, sutelkti į varpos formos žiedynus. Kalatėjos savaime auga drėgnųjų atogrąžų miškuose Pietų Amerikoje (Brazilija, Peru), todėl namuose jos geriausiai jaučiasi šviesiame vonios kambaryje, gėlių lange, vitrinoje arba šiltoje ir drėgnoje oranžerijoje. Sausuose kambariuose ilgai negyvena.

Makojo kalatėja (Calathea makoyana), palyginti su kitų rūšių kalatėjomis, geriausiai jaučiasi kambaryje. Ant ilgų stiebų auga ploni lyg popierius, 30-50 cm dydžio lapai. Iš viršaus jie ryškiai žali, išilgai gyslų išmarginti alyvmedžio žalumo elipsės formos dėmelėmis. Lapų pakraščiuose dėmės tamsiai žalios. Lapų apačia purpurinė, tokio pat rašto. Ši kalatėja išauga iki 30 cm aukščio. Ji dar vadinama Maranta makoyana.

Puošnioji kalatėja (Calathea ornata) kartais aprašoma kaip Sanderio kalatėja (C.’Sanderiana’). Lapai tamsiai žali, blizgantys, 30 cm ilgio, lancetiniai, išilgai šoninių gyslų išmarginti šviesiai rausvais brūkšneliais, kurie vėliau tampa sidabriškai baltais. Apatinė lapų pusė tamsiai purpurinė. Šios kalatėjos gražiausios, bet ir lepiausios. Jas ypač sunku auginti namuose, net augadamos gėlių lange būna negražios (lapai deformuoti, tamsūs, prastai auga).

Dėmėtosios kalatėjos (Calathea picturata) lapai apvalaini, platoki, tamsiai žali su baltų ir gelsvų brūkšnių pluošteliais prie šoninių gyslų ir pakraščiuose. ‘Argentea’ lapai sidabriškai balti su žaliu pakraščiu, o per ‘Vandenheckei’ kalatėjų lapo vidurį iš abiejų pusių dar yra po keletą sidabrinių brūkšnių.

Siauralapė kalatėja (Calathea lancifolia) specializuotoje literatūroje dar vadinama įspūdingaja kalatėja (Calathea insignis). Ilgi, siauri, truputį banguoti, apie 45 cm ilgio lapai prisitvirtinę prie 10-30 cm ilgio lapkočių. Lapai iš viršaus tamsiai dėmėti, iš apačios purpuriniai.

Dažnai auginamos ‘Humilior’ veislės dryžuotosios kalatėjos (Calathea zebrina). Jų lapai aksominiai, lanceto formos ir 30-40 cm ilgio, ryškiai žali su šviesiai žaliais plunksniškais dryžiais išilgai šoninių gyslų. Lapo apačioje dryžiai pilkšvai žali arba purpuriniai. Palyginti gerai auga šviesiame ir šiltame kambaryje.

Calathea crocata

Krokinė kalatėja (Calathea crocata) kalatėjų išsiskiria rausvai gelsvais žiedais ant ilgų kotelių, kurie aukštai iškyla ir palyginti ilgai žydi. Lapai tamsiai žali, iš apačios apaugusi rausvais, beveik purpuriniais pūkeliais. Šios kalatėjos geriausiai auga mūsų sausuose kambariuose, jų dažniausiai būna gėlių parduotuvėse.

Tai vienintelė kalatėja, kuri auginama žydi, visos kitos – tai tipiški lapiniai augalai. Calathea crocata lapai užauga maždaug 10 cm ilgio. Lakšto apačia vyno raudonumo, o viršus tamsiai raudonas. Lapai sudaro makštį aplink stiebą, kurio viršūnėje esančios pažiedės suteikia gėlei dekoratyvumo. Calathea crocata kilusi iš Brazilijos miškų, kur oras beveik visad prisotintas drėgmės. Sausas kambario oras gali pražudyti gėlę. Net ir išnešta į vėsią patalpą ji sunkiai pakelia žemesnę nei 15 °C temperatūrą.

Kalatėjos priežiūra

Norint pasimėgauti šių gėlių grožiu tenka imtis ypatingų priemonių. Laikykite jas šviesioje vietoje, bet toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Kalatėjoms patinka vienodai drėgna, lengvai rūgšti žemė, kurioje yra daug durpių ir lapų humuso. Reguliariai purkškite lapus lietaus ar virintu vandeniu. Vazoną pastatykite plačiame dubenyje ant apverstos lėkštelės ar žvyro. Pripilkite dubenį vandens beveik iki vazono dugno, kad šaknys nemirktų vandenyje. Augalas sėkmingai auginamas ir terariume.

Pavasarį ir vasarą augimo periodas. Kasmet vasario – kovo mėn. persodinti į lengvą, rupią puveninę žemę. Dėmėtus lapus pašalinti. Galima padalyti kerą. Gausiai laistyti, purkšti, tręšti kas savaitę (2 g/l), saugoti nuo vidurdienio saulės, galima laikyti ant palangės iš šiaurinės pusės. Rudenį ir žiemą ryškaus ramybės periodo nebūna. Laikyti šviesioje, 15 – 20 °C temperatūros vietoje. Jei oras per sausas, sukasi lapai, gali apipulti voratinklinės erkutės. Laistyti du kartus per savaitę, purkšti, kartais patręšti mišiniu, kuriame mažiau azoto. Dauginama kero dalimis ar atžalomis.

Rečiau auginamos kaltėjos

Calathea roseapicta lapai dideli, apvalaini, apie 20 cm ilgio su rausvais dryžiais, kurie nesiekia lapalakščio krašto, todėl atrodo, kad lapas apvestas lapalakščio spalvos juosta. Vėliau dryžiai išblunka ir pasidaro sidabriškai balti. Vidurinė gysla raudona, lapo apačioje purpurinė.
Calathea lietzei lapai truputį banguoti, pailgi, žali su metalo atspalviu, plačiais tamsiai žaliais dryžiais ir rausvai purpurine apačia. Dažnai auginamos ‘Greenstar’ veislės kalatėjos, kurios neblogai jaučiasi sausokame kambaryje.
Leopardinės kalatėjos (Calathea leopardina) lapai lanceto formos, 10-12 cm ilgio, iš viršaus gelsvai žali su tamsiai žaliomis pailgomis dėmėmis, kurios liečiasi su pagrindine gysla.
Calathea medio-picta lapai pailgi, smailūs: 15-20 cm ilgio. Iš viršaus jie tamsiai žali su baltu brūkšniu prie pagrindinės gyslos.

Šiems ypač kaprizingiems, pavėsį ir drėgną orą mėgstantiems augalams sunku rasti tinkamą vietą. Jiems labiausiai tinka Šiaurės Rytų arba Šiaurės Vakarų pusės palangės. Labai bijo skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių.
Kalatėjoms reikia šilumos. Geriausia, kai temperatūra namuose dieną nenukrenta mažiau kaip 20°C (geriausia 22-24°C), o naktį – ne mažiau kaip 16° C. Žiemoja šiltai, ne mažiau kaip 18°C šilumoje, o geriausiai – 20-22°C. Jeigu vazonas padėtas ant šaltos palangės, nustoja augti ir suserga. Dėl staigios temperatūrų kaitos taip pat negaluoja. Naują augalą iš pradžių keletą dienų reikia palaikyti “neutralioje” vietoje, nenešti joiš karto į labai šiltą patalpą.

Kalatėjos nepakenčia sauso kambarių oro. Geriausiai jaučiasi, kai santykinė oro drėgmė 60-70 proc. Žiemą namuose dažniausiai būna ne daugiau kaip 20-40 proc. drėgmės, todėl nenuostabu, kad kalatėjos sunyksta. Geriausiai jos jaučiasi šviesiame vonios kambaryje arba specialiuose gėlių languose (florariumuose).

Laistoma minkštu drungnu vandeniu. Vasarą – gausiau, nuolat purškiama, žiemą – saikingai. Žemė turi būti nuolat truputį drėgna. Retsykiais kempine nuvalomi lapai. Kai kalatėjos jaučiasi gerai, jos kasdien vakare susuka lapus, o rytą juos vėl išvynioja. Jeigu žemė perdžiūva, kalatėjos lapų neišvynioja. Tuomet keletai valandų reikia įstatytie vazoną į dubenį su vandeniu, o paskui parą palaikyti pavėsyje.