Augalų kategorijos
Kalpokė – puiki darželio gėlė, bet Scutellaria costaricana rūšį žiemą būtinai reikia įnešti į patalpą.
Ji kilusi iš Centrinės Amerikos ir nepakelia šalnų. Kambaryje vasarą gėlė gausiai žydi, jei stovi šviesioje vietoje, toliau nuo tiesioginės saulės šviesos, o kambario temperatūra aukštesnė kaip 16 °C. Laistykite vidutiniškai, geriausia lietaus ar virintu vandeniu, nes žemė gali pasidaryti pernelyg šarminė.
Kai kambarinė gėlė kalpokė ima atrodyti nelabai sveika, pakeiskite žemę arba užsiauginkite naujų auginių. Jie lengvai išleidžia šaknis pasodinti į humusingą žemę su šiek tiek molio, laikomi 20 °C ir aukštesnėje temperatūroje. Žiemą kalpokę pastatykite vėsioje (ne šaltesnėje nei 10 °C), šviesioje vietoje ir laistykite mažiau.
Kalpokių (Scutellaria) genčiai priklauso per 360 rūšių. Tai daugiamečiai šakniastiebiniai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai ir puskrūmiai. Lapai paprasti, lygiu pakraščiu, o kartais dantyti. Žiedai pavieniai, su plačiu vamzdeliu ir dviem atsikišusiomis lūpomis. Viršutinė lūpa stati, labai išpūsta, šalmo formos.
Dauguma rūšių kalpokių tinka sodinti alpinariumuose ir rokariumuose. Pagal aukštį jos skirstomos į krūmines aukštaūges (60-70 cm) ir kilimines žemaūges (15-25 cm), tačiau prastomis sąlygomis krūminės būna žemos, o pertręštos kiliminės – didelės.
Žodis scutellum reiškia mažą skydą arba skydelį, nes žiedo taurelė turi skydo formos ataugą. Prinokusios kalpokių sėklų dėžutės vos paliestos iššauna ir išbarsto sėklas. Europoje dažniausiai auginamos iš Eurazijos ir Šiaurės Amerikos kilusios kalpokės. Lietuvoje jos puikiai žiemoja ir auga.
Drėgmę mėgstančių rūšių kalpokės sodinamos pusiau pavėsyje, tarp krūmų, o augančios ant uolų ir stepėse – atvirose saulėtose vietose. Dirvai nereiklios, bet geriau auga lengvoje ir derlingoje šarminėje žemėje. Lysvė kalpokėms ruošiama iš rudens. Prasta žemė pagerinama kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu ir medžio anglimi. Jeigu dirva rūgšti, pridedama kaulų miltų arba dolomitmilčių.
Kompleksinėmis trąšomis tręšiama 2 kartus – anksti pavasarį, kai pradeda augti, ir kai formuojasi žiediniai pumpurai. Peržydėję augalai palaistomi kalio ir fosforo trąšomis. Žiemai kalpokių pridengti nereikia, tačiau rudenį svarbu nenupjauti stiebų (ypač alpinių kalpokių). Juos geriau pjauti anksti pavasarį.
Dauginama kero dalimis ir sėklomis. Šakniastiebines kalpokes galima dalinti jau po 2-3 metų. Alpinės ir Siverso kalpokės puikiai dauginasi ir atlankomis (vasaros viduryje šakutės užpilamos žemėmis ir nuolat laistoma). Stambiažiedžių, baikalinių, Krymo, Sosnovskio kalpokių kerą dalinti galima tik po 10 metų, jas paprasčiau ir greičiau dauginti sėklomis.
Įvairių rūšių kalpokių sėklos dygsta skirtingai. Vienų nereikia stratifikuoti, jos sudygsta jau 6-8oC šilumoje, kitos dygsta tik tuomet, kai labai šilta (20-24°C). Dauguma balandį į lysvę pasėtų kalpokių sudygsta per 12-18 dienų. Alpinės kalpokės sėjamos į dėžutes žemės paviršiuje ir nuolat drėkinama. Po 3 savaičių temperatūra nuo 20°C sumažinama iki 3°C. Daigeliai pasirodo po 5 savaičių, jie auginami vėsiai. Alpines kalpokes pavasarį galima sėti ir tiesiai į lysvę, bet daigumas bus prastas. Paprastųjų kalpokių sėklas reikia ilgai stratifikuoti arba nuimti jų lukštą. Gėlininkai jas mirko augimo stimuliatoriuose. Šilumoje nesudygsta net keletą metų.
