Kambarinė gėlė klivija

Klivija – paprastas bet tikrai įstabus augalas. Daugelis pabandžiusių auginti jau spėjo įvertinti pranašumą prieš kitas dekoratyvines tropines rūšis. Klivijų populiarumo paslaptis gana paprasta: ją nesudėtinga auginti namų sąlygomis, o be to pražysta paprastai viduržiemį arba žiemai einant į pabaigą kuomet ryškiomis žiedų spalvomis bei dailiomis formomis pasidžiaugti laukiant artėjančio pavasario taip malonu.

Klivija – gėlė moters vardu

Tai kambarinis, žaliuojantis augalas, be stiebo tačiau turintis tamsiai žalius lapus. Šie lapai glaudžiai suaugę į stiebą atstojantį darinį. Gamtoje toks augalas gali siekti pusmetrio aukštį, o namuose, vazone užauga maždaug iki 20 cm aukščio. Klivijos žydėjimas tęsiasi maždaug mėnesį.

Verta paminėti, kad Klivija priklauso Amarilių šeimai. Gamtoje ji sutinkama Pietų afrikos drėgnųjų subtropinių miškų gelmėje. Klivijos sultys yra nuodingos. Šio porūšio augalus aprašė botanikas Džonas Lindlis (John Lindley). Būtent jo iniciatyva augalas gavo vardą hercogienės Šarlotės Klivijos garbei.

Klivijų auginimas ir priežiūra

Neretai gėlynų mėgėjai painioja Kliviją ir Valotę (lot. Vallota). Abu augalai priklauso vienam šeimai, ir turi panašumų lapuose bei žiedynuose.

Ypatingų sąlygų klivijos auginimas nereikalauja, svarbiausia prisiminti, jog žiemos periodui (ramybės periodui) reikia sumažinti temperatūrą bei pasirūpinti blankesniu apšvietimu.

Jaunas Klivijas galima persodinti kiekvienais metais, tačiau taip nepatartina elgtis su suaugusiais augalais.

Suaugę augalai persodinami tik praėjus žydėjimo periodui, tačiau ne dažniau nei kartą per 2-3 metus. Apskritai klivija yra gana tolerantiška nepalankioms sąlygoms tačiau nelabai mėgsta persodinimo, todėl tai daryti patartina tik tuomet kai šaknys pradės lįsti iš vazono į išorę. Iki tol persodinimais geriau neužsiimti.

Senų klivijų (maždaug 10 metų) persodinti jau nebegalima. Jiems atsargiai pakeiskite viršųtinį dirvožemio sluoksnį (nuimant apie 5 cm). Tai daryti galite kiekvienais metais.

Laistymas tik išdžiuvus dirvožemiui, o ramybės periodu laistoma rečiau, pakanka sudrėkinti dirvą kartą per 10 dienų. Vasaros metu galima nupilti visą augalą dušu, tačiau to nevertėtų daryti daugiau nei karą per sezoną.

Tręšti patariama mišiniais į kurių sudėti įeina fosforas. Populiariausia forforo trąša yra superfosfatas. Jį galima naudoti pasibaigus ramybės periodui (maždaug nuo rudens pradžios) bei prieš žydėjimą. Atminkite, jog azoto pagrindo trąšos gali atitolinti žydėjimą, o kalio kompleksai turi priešingą poveikį – paskatiną žiedus.