Augalų kategorijos

Gėlė kolumnėja
Gėlė kolumnėja (Columnea) – laipiojantis augalas iš Kosta Rikos. Jos lapus ir stiebus dengia trumpi plaukeliai. Iš pradžių jauni ūgliai auga į viršų, bet netrukus pradeda svirti nuo savo svorio.

Vėlų rudenį ar žiemą pasirodo raudonai oranžiniai žiedai, iš kurių, jei nenubyra pirma laiko, randasi uogos.
Žiedai neužmezga ir ima kristi, jei žydėjimo metu gėlė perlaistoma. Jei vandens nepakanka, pagelsta lapai. Šiuo laikotarpiu C. hirta reikia laistyti vidutiniškai. Santykinė oro drėgmė turi būti kuo didesnė (reikia reguliariai purkšti). Gėlę pakabinkite šviesioje vietoje, bet jokiu būdu ne tiesioginėje saulės šviesoje.

Po žydėjimo leiskite jai kelis mėnesius pailsėti, laikydami ją sausesnę (kiek vėsesnėje aplinkoje, bet ne žemesnėje kaip 12 °C) ir nugenėkite ilgus besidriekiančius stiebus. Pavasari jie išsišakos ir po kelių mėnesių ant naujų stiebų pasirodys žiedai.

Žinomos Columnea hirta veislės: ‘Sanne’, ‘Variegata’; pastarosios šviesiai žalius lapus puošia kreminės dėmelės.

Smulkialapė kolumnėjaNuotraukoje Smulkialapė kolumnėja (columnea microphylla)

Lotyniškai microphylla reiškia “smulkialapis”. Šios kolumnėjos rūšies, kilusios iš Kosta Rikos, lapai labai maži, apvalūs. Jie retai išsidėstę ant raudonų stiebų, kurie užauga ilgesni nei 2 m. Gėlė atrodo tarsi perregima, tačiau tik tol, kol nauji stiebai neapsipila raudonai oranžiniais žiedais. Nužydėjusią Columnea microphylla būtina apgenėti (šiai rūšiai tai labai svarbu). Kitais atžvilgiais priežiūra tokia pati kaip ir tradicinės kolumnėjos.

Kambarinė gėlė Kolumnėja – daugiametė gesnerinių šeimos gėlė su svyrančiomis šakomis ir ilgais raudonais žiedais.

Kambaryje galima auginti šias rūšis:

· Columnea kewensis — lapai blizgantys, žali, žiedai ryškiai raudoni;
· Columnea oerstedtiana — lapai maži, blizgantys, žali, žiedai rudai raudoni;
· Columnea Vega — lapai plačiai kiaušiniški, ryškiai žali, blizgantys, žiedai raudoni, augalai beveik statūs;
· Columnea gloriosa — lapai rudai raudoni;
· Columnea hirta — žali;
· Columnea microphyla — lapai maži, žali. Jauni augalai žydi gausiau. Žydi žiemą ir pavasarį.

Vieta šviesi, 16—20°C temperatūros. Laistyti ir purkšti saikingai, minkštu, pašildytu vandeniu. Tręšti kas savaitę (1 g/l). Gėlėms peržydėjus, nužydėjusias šakas reikia išpjaustyti, paliekant po 50 cm; persodinti į lengvą puveninę žemę, į ją pridėti paparčio šaknų ir medžio anglies.

Vazonas geriau plokščias. Pavasarį ir vasarą intensyvaus augimo periodas. Laikyti šviesioje vietoje, saugoti nuo vidurdienio saulės. Gausiai laistyti (kambario temperatūros vandeniu), purkšti, iki rugpjūčio mėn. kas savaitę tręšti (2 g/l).

Geriausiai žydi 25—30 cm ilgio šakos. Kartais vėsią vasarą, jai baigiantis ar rudens pradžioje žydi antrą kartą. Rudenį ramybės periodas, nenumetus lapų. Tada bent mėnesį laikyti 10—15°C temperatūroje, po to vėl 18 °C, vieta šviesi, gana sausa; kartais nupurkšti. Šakas be lapų patrumpinti.

Gėlė žydėti pradeda žiemą. Nuo sausio—vasario mėn. gausiau laistyti, šiek tiek tręšti.

Dauginama 8—10 cm ilgio viršūniniais ūgliais ar stiebo gabalėliais. Pavasarį ir vasarą lengvai įsišaknija po stiklu ar polietileno plėvele. Kad susiformuotų gražus keras, į vazoną patartina sodinti po 4—6 gėles. Žydi antraisiais ar trečiaisiais metais.