Gėlė krotonas (Codiaeum variegatum)

Gėlė Krotonas (Codiaeum A. Juss.) – karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalas. Genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžiokodeia – galva. Genčiai priklauso apie 15 rūšių. Krotaonai savaime auga Pietryčių Azijoje, Ramiojo Vandenyno salose ir Šiaurės Australijoje. Tai visžaliai medžiai ir krūmai su labai gražiais, ryškiais ir dažnai margais, odiškais, blizgančiais lapais. Įvairių rūšių krotonai skiriasi lapų dydžiu, forma, spalva ir kero aukščiu.

Namuose dažniausiai auginamas Margalapis Krotonas (Codiaeum variegatum var. pictum), kilęs iš Indijos ir Malaizijos salyno. Užauga iki 3 m aukščio. Lapai įvairių dydžių, lanceto formos, linijiški arba ovalūs, iki 25 cm ilgio ir 5-7 cm pločio. Jauni lapai ryškiai žali, vėliau atsiranda raudonos ar geltonos gyslos, seni lapai tamsiai purpuriniai su ryškiai raudona pagrindine gysla. Žiedai smulkūs, balti, sutelkti į ilgas svyrančias kekes, kurios užauga ūglių viršūnėse.

Dažniausia auginami margalapio krotono kultivarai.
‘Andreanum’ lapai platūs, geltoni, ‘Angustissimum’ – siauri su geltonomis juostomis pajkraščiuose ir geltonomis gyslomis. ‘Pictum’ lapai siauri, ilgi ir margi, ‘Norma’ – stambūs, išmarginti geltonai, raudonai ir žaliai, ‘Spirale’ – raudonai geltoni, susukti į spiralę. ‘Gold Sun’ lapai platūs, išmarginti žaliais geltonomis dėmėmis.

Dauginama sumedėjusiais auginiais vasario – balandžio mėn. Pjaunami viršūniniai ūgliai su 3 lapais, apatinis lapas nupjaunams, o kiti sumažinami trečdaliu. Auginiai 15 min. pamerkiami į šiltą vandenį, kad nustotų bėgti sultys. Galima pamirkyti fitohormonuose. Paruošti auginiai sodinami į mažus vazonus arba dėžutę su smėlio ir durpės mišiniu. Pasodinti palaistomi, uždengiami polietileno plėvele ir laikomi 25°C šilumoje. Nuolat vėdinama ir purškiama vandeniu. Kai įsišaknija, persodinama į didesnius vazonus.

Jeigu krinta krotonų lapai, galbūt perdžiuvo žemė vazone, per sausas oras, per šalta arba staigiai krinta ir kyla temperatūra. Kai per sausas oras ir žemė, ruduoja lapų galiukai. Lapų kraštai ruduoja, kai per šalta. Parudavę arba nudegę lapai – per daug saulės, per sausas oras. Susisukę, deformuoti lapai – trūksta šviesos arba trąšų. Lapai vysta, kai krotonas perdžiūva arba užmirksta. Margi lapai pažaliuoja, jeigu per mažai šviesos. Jeigu lapus numetė dėl sauso oro, nupurškite vandeniu ir apgaubkite skaidriu polietileno maišeliu. Jeigu augalas didelis, išgenėkite jį. Augalas nuodingas – sultys dirgina odą, akis, sukelia stiprų perštėjimą.

Krotono priežiūra

Krotonai geriausiai prisitaiko prie aplinkos pasodinti iki rugpjūčio mėnesio. Nuo temperatūros svyravimų ir sauso, šilto oro krenta lapai. Tinkamai apgenėta gėlė pakankamai šiltu ir drėgnu oru pavasarį atželia.

Vasarą, maždaug iki rugpjūčio vidurio, vidurdienį pridengti. Gausiai laistyti, purkšti; kas savaitę tręšti (2 g/l).

Blogai prižiūrimas gėles puola skydamariai.

Rudenį mažai laistyti, dažnai nupurkšti. Žiūrėti, kad neišdžiūtų žemės gniužulas. Iki spalio mėn. ir nuo sausio pradžios šiek tiek patręšti. Kai oras sausas, puola voratinklinės erkutės ir tripsai.

Pavasarį pradeda augti. Vasario-kovo mėn. persodinti į lengvą derlingą, puveninę žemę. Vieta šviesi, šilta; saugoti nuo vidurdienio saulės. Silpnai apšviestoje šviesoje pablykšta lapai. Iš pradžių laistyti mažai, vėliau gausiai.

Nuo gegužės mėn. naudinga kas savaitę tręšti. Krotonas dauginamas ūgliais vasario-balandžio mėn.

Krotonų auginimas

Daugelis kambarinių augalų mėgėjų gėlę pažįsta kaip vieną populiariausių dekoratyvių lapinių augalų. Deja, raibąjį krotoną išsaugoti sveiką ilgą laikotarpį nėra lengva. Temperatūra negali būti žemesnė nei 15 °C, aplinka privalo būti vienodai šilta ir be jokių skersvėjų. Be to, sunku palaikyti didelę drėgmę. Tad kaip gi išsaugoti krotoną žiemos metu veikiant centriniam šildymui, kad jis nesunyktų? Tai įmanoma tik dažnai purškiant lapus, šluostant juos drėgnu skudurėliu ir laikant vazoną giliame padėkle ant drėgno žvyro arba ant apverstos lėkštelės, kurią beveik semia padėklo vanduo. Vazono dugno vandens paviršius liesti negali.

Augindami krotonus žemę visad laikykite vidutiniškai drėgną ir vasarą reguliariai tręškite. Nuostabųjį krūmelį pastatykite labai šviesioje vietoje, bet ne ryškioje saulėkaitoje. Krotonas pakelia ryto ir vakaro saulę, bet tamsioje vietoje praranda spalvas.

Daugybė krotono veislių, kurios dažnai laikomos skirtingomis rūšimis, buvo išvesta iš Codiaeum variegatum pictum porūšio. Dažniausiai pardavinėjamas stambialapis (Excellent), kurio lapų viršūnės susiaurėjusios. Pirmųjų lapų margumą sudaro raudona ir tamsiai žalia spalvos, o vėlesnių – geltona ir žalia.

Krotoną kambaryje geriausia pradėti auginti pavasarį arba vasarą, nes žiemą jis sunkiai prisitaiko prie naujų sąlygų. Geriausiai jaučiasi šiltoje, šviesioje ir drėgnoje patalpoje. Pakenčia pavėsį, bet lapai ryškesni šviesioje vietoje. Tiesioginių saulės spindulių taip pat nemėgsta. Krotonai šilumamėgiai, geriausiai kai visus metus vienodai šilta (18-24°C). Vasarą temperatūra gali pakilti iki 25-28°C, o žiemą nukristi iki 16°C (laikinai pakenčia 12°C). Laistoma nuolat, saikingai, žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia. Jeigu kambariuose sausas oras, reikia dažnai purkšti vandeniu, geriausiai pirmoje dienos pusėje. Tręšiama nuo vasario iki spalio kas 14 dienų, žiemą nebūtina. Tinka trąšos žydintiems augalams, mėgsta kalcio salietrą. Labai naudinga 1-2 kartus per vasarą patręšti organinėmis trąšomis (skiesti 1:10). Jei gunaudojama per daug azotinių trąšų, lapai pažaliuoja.

Augalai persodinami vasario – kovo mėn. Jauni augalai – kasmet, o senesni kas 3-4 metai. Labai didelių krotonų galima nepersodinėti, tik kasmet pakeisti viršutinį žemės sluoksnį. Tinka velėninės, kompostinės, durpinės (lapinės) žemės ir smėlio (1:1:1:0,5) mišinys (naudinga įdėti truputį molio), pH 5,5-6,5. Pavasarį krotoną galima apkarpyti, tuomet auga tankiau.