Augalų kategorijos
Gėlė kvepenė arba Osmantas (Osmanthus delavayi Franch.) vadinamas Kinijos brangakmeniu. Šis visžalis alyvmedinių šeimos krūmas šilto klimato šalyse išauga iki 2-3 m aukščio ir truputį didesnio skersmens, o tėvynėje (kalnų šlaituose Kinijos Sičuano ir Junano provincijose) kartais pasiekia net 6 m aukštį. Jo lapai nedideli, ovalūs, standūs.
Genties vardas Osmanthus reiškia “kvapūs žiedai”, ir duotas jis ne be pagrindo. Nedideli balti osmanto žiedai, kurie labai gausiai žydi ir panašūs į savo giminaičių alyvų ir forsitijų žiedus, laikomi vienais iš kvapiausių. Jie išsiskleidžia pavasarį, truputį vėliau už forsitijas, bet anksčiau už alyvas. Beje, žiedai naudojami ir maistui – džiovintais aromatizuojamos arbatžolės, šviežiais puošiami ir gardinami alkoholiniai gėrimai.
Kadangi osmantai auga lėtai ir nebijo karpymo, iš jų dažnai formuojamos įvairios geometrinės figūros. Geriausia karpyti iškart po žydėjimo. Dirvožemiui nereiklūs, labiau mėgsta laidžias kalkingas dirvas ir saulėtas vietas.
O dabar liūdna žinia visiems, kurie jau puolė planuoti savo sklype vietelę šiam nuostabiam krūmui – osmantai neištveria žemesnės kaip -17°C temperatūros, o geriausiai auga ten, kur žiemą nebūna šalčiau kaip -12°C. Taigi Lietuvoje geriausia juos auginti žiemos soduose.
Kitos šios genties rūšys, kurių yra daugiau kaip 30, savaime auga pietinėse JAV valstijose, Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno salose. Želdynuose dažniausiai auginamas įvairialapis osmantas (Osmanthus heterophyllus (G. Don) P. S. Green), kilęs iš Japonijos ir Taivano. Jo lapai dažniausiai dygliuoti, panašūs į bugienio lapus, bet išsidėstę vienas priešais kitą. Žiedai taip pat balti, kvapūs. Sukurta apie 10 kultivarų, kurie skiriasi margais, karpytais, nedygliuotais ar raudono atspalvio lapais. Deja, įvairialapis osmantas taip pat jautrokas šalčiui.
