Augalų kategorijos
Balandžio mėnesj, truputį vėliau už snieguoles, pražysta kita joms gimininga gėlė — pavasarinė leukoja.
Pritaikymas. Sodinamos didelėmis grupėmis parkuose prie tvenkinių. Vasarinė leukoja daugiausia auginama skynimui ir pražydinimui. Leukoja, kaip ir snieguole, turi alkaloido galantamino.
Botaninė-morfologinė apžvalga. Leukoja amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos gėlė. Gentyje 12 rūšių, paplitusių nuo pietinės Britų salyno dalies (per Pietų bei Centrinę Europą ir Užkarpatę) iki Krymo. Auga kalnuose, bukų miškų pievokšniuose iki subalpinių pievų. Kelios rūšys auga Korsikoje ir dvi Maroke.
Pavasarinė leukoja daug kuo primena snieguoles. Jų žiedlapių viršūnėje yra žalsva dėmė. Tačiau leukojos kai kurių rūšių ir formų ši dėmė gelsva arba jos visa. Yra rūšių ištisai rožiniais arba melsvai baltais žiedlapiais, o prie pamato tamsiai raudonais arba. Be to, skirtingai negu snieguolių leukojų visi 6 žiedlapiai vienodo arba beveik vienodo ilgio.
Leukojų stiebai ryškiai dvibriauniai, už snieguolių ilgesni, žiedkočiai plonesni, lapai ilgesni ir platesni, svogūnai taip pat tunikiniai, tačiau gerokai didesni, padengti gelsva arba žalsva luobele. Kaip dekoratyvinis augalas ne taip paplitęs kaip snieguolės, nes lėčiau dauginasi. Apie šių augalų kultivavimą žinoma nuo 1420 m.
Lietuvoje auginama pavasarinė ir vasarinė leukojos.
Vasarinė leukoja (L. aestivum). Šaknys kuokštinės, storokos, vandeningos, giliai skverbiasi j dirvą. Svogūnai panašūs į narcizų, stambūs (iki 5 cm skersmens), kiaušiniški, tunikiniai, su ilgomis viršūnėlėmis, padengti rusva luobele. Lapai 4—7, ilgi (iki 40 cm), linijiški, 1,5 cm pločio, bukaviršūniai. Stiebas iki 45 cm aukščio, belapis, tuščiaviduris, dvibriaunis. Žiedynas skėtiškas, iš 3—8 žiedų. Žiedkočiai ploni, nevienodo ilgio, nusvirę. Pažiedlapis vienas, prie pagrindo gaubia visus žiedkočius, viršūnė smailėjanti. Žiedai plačiai varpiški, iš 6 beveik vienodo (1,5—2,0 cm) ilgio ovališkų žiedlapių, truputj nusmailėjusiomis ir į išorę kiek užsirietusiomis viršūnėmis. Viršutinėje žiedlapių dalyje yra ryškiais kontūrais žalia dėmė. Kuokeliai perpus trumpesni už žiedlapius, o dulkinės dvigubai ilgesnės už kotelius. Vaisius — rutuliška, kiek briaunota dėžutė, apie 1,5 cm skersmens. Sėklos rutuliškos, juodos. Lietuvoje pradeda žydėti kartu su vėlyvosiomis tulpėmis ir žydi apie 3—4 savaites, nes žiedai skleidžiasi palaipsniui.
‘Gravetye Giant’ veislė atrinkta Anglijoje, daug stambesnė, gausiau žydinti negu rūšiniai augalai.
Pavasarinė leukoja (L. vernum) Labai panaši į vasarinę leukoją, tik žiedyne mažiau žiedų (1—2), svogūnai smulkesni (iki 2,5 cm skersmens), apvalūs, balti. Lapai 3—4, augalui žydint, gerokai trumpesni už stiebą, vėliau išauga iki 20 cm ilgio, 2,5 cm pločio. Stiebas iki 20 cm aukščio. Sėklos Šviesios. Žydi balandžio mėn.Žiedlapių dėmės ne žalios, o žalsvai geltonos. Paplitusi Karpatuose.
var. vagneri Stapf. Viena iš gražiausių šių rūšių formų, aukštesnė, žiedyne visuomet po 2 žiedus.
Natūralus šios rūšies paplitimo arealas nuo Viduržemio jūros siekia pietinę Lenkijos dalj.
Leukojų auginimas ir dauginimas
Gamtoje dažniausiai auga užliejamose, drėgnose vėsiose vietose. Gerai tarpsta tarp plačialapių medžių ir krūmų, kur dirva ne per daug išraizgyta šaknimis. Šie augalai dar nelabai sukultūrinti, sausose atvirose vietose skursta, nustoja žydėti. Mūsų klimato sąlygomis šlapiose vietose greitai iššąla. Geriausia, kai per visą vegetaciją drėgmės pakanka, o rudenj ir žiemą žemė būna apysausė.
Leukojos, palyginus su snieguolėmis, scylėmis ar narcizais, dirvos atžvilgiu yra reiklesnės. Gerai auga puveningoje, purioje dirvoje, patręštoje durpėmis. Šias galima sumaišyti su žeme arba jomis mulčiuoti. Leukojos labai gerai auga, kai į dirvą primaišoma dumblo. Rudenį jos tręšiamos kaulamilčiais.
Svogūnai sodinami rugpjūčio—rugsėjo mėnesį. Pasodinus pavėluotai, sekančiais metais nežydi. Iškastų svogūnų nereikia išdžiovinti, nes pasodinti ilgai nežydi. Kasti geriausia, kai nudžiūva lapai. Kerai išskaidomi, vaikučiai atskiriami ir tuoj pat vėl sodinami atskirai į geresnę dirvą ir porą metų paauginami, kol pradės žydėti.
Dideli pavasarinės leukojos svogūnai sodinami 10 cm, vasarinės —15—25 cm atstumu, 7—10 cm gyliu. Nepersodinami 4—5 metus, o kartais ir ilgiau.
Vaikučių išauga nemažai ir jais neblogai dauginasi. Sėklos gana ilgai dygsta ir augalai pražysta tik po 4— 5 metų. Todėl sėklomis dauginamos rečiau.
Subrendusios sėklos rudenį sėjamos lauke į kompostu patręštą dirvą ir plonai užžeriamos. Sudygę augalai metus nepersodinami,, o persodinti dar paauginami 2—3 metus, kol pradeda žydėti.
