Gėlė Levisija

Levisija yra daugiametis visžalis sukulentas, priklausantis lot. Montiaceae šeimai. Šios nuostabios gėlės gali nustebinti netgi patyrusius sodininkus. Sferinis levisijos žiedynas susideda iš daugybės ryškių žiedų, kurie gali būti baltos, rožinės, raudonos, geltonos, violetinės spalvos. Vainiko diametras siekia 5 cm, žiedlapių ilgis – 2 cm, plotis – 0.5 cm. Žiedlapių krašteliai smailūs arba karpyti. Subtilūs šilkiniai gėlės žiedai prasiskleidžia balandį ir džiugina iki rugsėjo pabaigos. Krūmas nedidelis, 10-35 cm aukščio. Glotnūs, mėsingi lapai sudaro tankią bazinę rozetę. Lapai auga skrotelėmis. Augalo stiebai ploni.

Natūralioje aplinkoje levisijos auga Šiaurės Amerikos aukštumose – sausringose ir uolėtose vietose. Tvirtos levisijos šaknys, sudarytos iš nedidelių mazgelių, giliai įsitvirtina į dirvą, ieškodamos drėgmės. Visos levisijos vystosi gana specifiškai, augalai priklauso nuo drėgmės vasarą ir gali visiškai išnykti, o po to nepastebimai vėl atsirasti. Dauguma levisijų aktyviai vystosi nuo pavasario iki žydėjimo, prasidedančio gegužę-birželį ir besitęsiančio iki liepos-rugpjūčio, po to miršta. Bet yra ir rūšių, kurių lapai vystosi rudenį, o žydėjimas prasideda ankstyvą pavasarį. Taip pat yra tokių, kurios esant pakankamai drėgmei, išsaugo savo lapus.

Levisijos auginimas iš sėklų

Sėjimas į dirvą. Antroje spalio pusėje galima sėti prieš žiemą. Reiktų pasirinkti vietą pusšešėlyje, į kurią nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai. Idealiai tiks vakariniai ir rytiniai alpinariumo šlaitai. Levisijoms reikia rūgštaus, akmenuoto ar smėlingo dirvožemio. Gėlei būtinas geras drenažas. Sėjant reiktų įmaišyti trąšios humusingos žemės (po 1 kibirą 1 kvadratiniam metrui). Sėklas sėti 0.5-1 cm gylyje. Pasėlius reikia mulčiuoti plonu sausų durpių sluoksniu. Ūgliai pasirodys balandžio mėnesį, tačiau žydėjimo reiktų tikėtis tik antraisiais ar trečiaisiai metais.

Levisijos sodinukų auginimas namų sąlygomis. Sėti pradedama kovo pradžioje. Reikia paruošti smėlio ir komposto mišinį santykiu 1:2. Dezinfekavimui reikia nuplikyti karštu vandeniu arba palaikyti vandens vonioje. Karštas dirvožemis iš karto supilamas į negilų plastikinį indą su drenažo angomis. Nelaukiant kol dirva atvės, pasėjamos sėklos: išdėliojamos dirvožemio paviršiuje ir uždengiamos plonu dirvožemio mišinio sluoksniu (iki 3 mm storio). Sėjos talpykla uždengiama skaidriu plastikiniu maišeliu. Būtina sukurti gamtines kalnų sąlygas, padedančias sėkmingai sudygti sėkloms. Pirmąsias 10 parų būtina palaikyti pasėlius šilai kambario temperatūroje. Paskui 10 parų reikia padėti į vėsią patalpą (galima ant apatinės šaldytuvo lentynos), palaikyti temperatūrą nuo 0 iki +4 °C. Tada vėl perkelti į šilumą. Paprastai sėklos sudygsta po 2-3 dienų sugrįžus į šilumą. Atsiradus sodinukams, reikia užtikrinti ryškų apšvietimą, geriau dirbtinį. Dar po 10 dienų daigai pikiruojami ir susodinami į atskirus indelius. Po sodinukų viršūnėlėmis rekomenduojama užpilti upės smėlio. Laistyti šiltu vandeniu (maždaug +25 °C). 10-12 dieną po pikiruotės reikia įlašinti silpną kompleksinių mineralinių trąšų tirpalą. Pavasario pabaigoje galima pasodinti krūmelius į atvirą gruntą. Dirvą po lapų skrotelėmis rekomenduoja užpilti plonu upės žvyru arba smulkiu žvirgždu, kad apatiniai lapai nesušlaptų, o šaknies kaklelis nesupūtų. Žydėjimo galima tikėtis kitais metais.

Levisijos priežiūra

Laistymas. Būtina saikingai laistyti. Vandens sąstovis prie šaknų yra žalingas augalui. Laistant vandenį reikia pilti tiesiai po šaknimis, vengti drėgmės skrotelių viduryje ir ant žiedų. Jei ilgą laiką lyja, patartina uždengti krūmelius plastikinių butelių pusėmis.
Tręšimas. Nereikia persistengti su tręšimu. Maistinių medžiagų perteklius neigiamai paveika augalo būklę. Užtenka trąšų kas 3-4 savaites.
Žiemojimas. Vidurinėse platumose augalas sėkmingai žiemoja po storu nukritusių lapų sluoksniu. Norint apsaugoti visžalių levisijų krūmelius nuo tirpstančio sniego, juos žiemai reiktų uždengti plastikiniais konteineriais su skylutėmis šonuose.

Ligos ir kenkėjai

Levisijai didžiausią pavojų kelia pilkasis puvinys. Grybelinė infekcija pasireiškia oranžinės-pilkos spalvos dėmėmis ant lapų. Laiku pastebėjus problemą, augalą galima išgelbėti. Reikia pašalinti paveiktus lapus ir apdoroti augalą fungicidu.
Šliužai ir amarai – pagrindiniai levisijos kenkėjai. Šliužai šalinami mechaniniu būdu, spąstų ir cheminių preparatų išdėstymu. Išgydyti nuo amarų padės muilo tirpalas arba česnako infuzija. Kraštutiniu atveju reiktų imtis insekticidų.

Levisijų rūšinė įvairovė

Yra žinoma apie 20 levisijos rūšių. Sodininkystėje daugiausiai naudojami įvairūs levisijos hibridai. Pagrindinis levisijų pasiskirstymas yra susijęs su jų lapais. Tarp šių augalų yra:
Amžinai žaliuojančios rūšys;
Numetančios lapus rūšys.
Paprastai būtent hibridinės levisijos žydi efektingiausiai ir spalvingiausiai, taip pat jas lengviau auginti. Dauguma hibridų pradeda žydėti gegužę ir žydi bent iki rugpjūčio, o dažniausiai net iki rugsėjo.

Lengviausiai auginama, prieinama ir populiariausia rūšis yra Lewisia cotyledon ir įvairūs hibridai, skurti jos pagrindu. Turi ilgus suapvalintus lapus su banguotais kraštais. Žydėjimo metu pasirodo 8-15 žiedkočių su rausvais pumpurais. Ant vieno žiedkočio yra 3-4 žiedai. Šios rūšies veislės skiriasi savo spalva, kuri gali būti sniego baltumo, geltona, oranžinė, rausvai oranžinė, raudona, ryškiai rožinė.

Keletas kitų populiarių rūšių:

Lewisia tweedyi – krūmelis maždaug 15 cm aukščio su šviesiai rožiniais arba kreminės-rožinės spalvos žiedais. Žiedlapiai turi žvilgantį paviršių.

Lewisia longipetala – rozetės aukštis – 7 cm, žiedkočio ilgis – 15-20 cm. Vainikėlio kraštas rausvas, violetinis. Žydi gausiai ir ilgą laiką.

Lewisia rediviva – aukštis viso labo 4-5 cm. Žiedkočiai taip pat trumpi, žiedai rožinio ar violetinio atspalvio.

Lewisia cоlumbiana – krūmo aukštis yra 30 cm. Žiedai yra baltos arba rausvos spalvos su tamsesnio atspalvio juostelėmis.