Augalų kategorijos
Gėlė Gaurė arba Liguliarija (pagal lotynų Ligularia) – viena stambiausių ir didingiausių daugiamečių gėlių, puošiančių mūsų gėlynus nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Jos žavi lapų dydžiu, forma ir gražiais žiedynais. Žydi ilgai (30-40 dienų), o kai kurių rūšių augalai – net ir spalį. Nors dauguma rūšių kilusios iš Pietų Afrikos, Kinijos, Japonijos, bet puikiai jaučiasi vidutinio klimato šalyse ir lengvai ištveria šaltas žiemas. Liguliarijos nereiklios, vienoje vietoje gali augti iki 10 metų. Joms reikia daug vietos ir drėgmės. Tinka drėgnesnėms sodo vietoms, kur prastai auga kiti augalai.
Augalo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio ligula (liežuvis) mažybinės formos ligularia – liežuvėlis. Liežuviški žiedeliai, palyginti su visu augalu – maži, kaip danteliai. Anksčiau lietuviškai šis augalas buvo vadinamas gaure, o dabar vėl – liguliarija.
Žinoma apie 180 rūšių liguliarijų, kurios labai skiriasi ir lapais, ir žiedynais. Tai stambūs (iki 200 cm aukščio, kero skersmuo iki 100 cm) šakniastiebiniai augalai, su tiesiais, tvirtais, mažai šakotais stiebais. Apatiniai lapai stambūs, 25-60 cm skersmens, ilgais lapkočiais, inksto, trikampio, širdies formos aba plačiai ovalūs (nelygu rūšis). Graižai susitelkę į šluotelės, kekės, varpos ar skydelio formos žiedynus, retai pavieniai. Kraštiniai graižų žiedai liežuviški, auga ratu, jie būna geltoni, oranžiniai ar balsvi. Vamzdiški žiedai geltoni ar rudi.
Liguliarijos šviesamėgės, bet gerai auga ir pavėsingose vietose. Saulėje karštomis dienomis apvysta ir tuomet jas būtina laistyti. Sausrai atsparesnės stambialapės liguliarijos. Jeigu nėra galimybių augalus laistyti, geriau iš karto sodinti pavėsyje, drėgnoje vietoje. Labai pravartu liguliarijas mulčiuoti. Geriausiai auga priesmėlio ir priemolio derlingose dirvose, bet gali augti ir sunkiame molyje, trumpai pakenčia stovintį vandenį. Liguliarijos sodinamos kas 50-60 cm. Į dideles duobes (ne mažesnes kaip 40×40 cm) pripilama pūdinio ir mineralinių trąšų.
Gaurė dauginama sėklomis ir kero dalimis. Sėklos sėjamos rudenį arba pavasarį į inspektą ar daigyną. Kartais pasisėja pačios. Sėjinukai pražysta po 2-3 metų. Kerai dalijami pavasarį arba rudenį, rugsėjo mėn. Skudesnėse dirvose vasarą papildomai tręšiama organinėmis (labai tinka raugintas skiestas mėšlas arba srutos 1:10) arba mineralinėmis trąšomis. Ligoms ir kenkėjams atsparios, kartais lapus apgraužia šliužai ar sraigės.
Liguliarijos sodinamos grupėse su kitomis aukštaūgėmis daugiametėmis gėlėmis (pentiniais, kurpelėmis). Labiausiai tinka auginti prie vandens telkinių. Galima sodinti grupėmis ar pavieniui gazone.
Dantytoji liguliarija (Ligularia dentata (A. Gray) Hara) paplitusi Kinijos, Japonijos miškų pievose. Užauga 80-120 cm aukščio. Stiebai statūs, šakoti. Pamatiniai stambūs lapai sudaro skrotelę. Jie inksto formos ar apvalūs, širdelės pamatu. Lapkočiai ilgi. Lapų pakraščiai dantyti. Žiedynai – iki 8-10 cm skersmens graižai, susitelkę į skydelį. Liežuviški žiedai šviesiai oranžiniai, vamzdiški – rudi. Žydėti pradeda liepos mėn. ir žydi 30-40 dienų. Sėklos sunoksta spalio mėn. Žiemoja nedengta.
Dažnai auginamos veislės.
‘Desdemona’ – 80-100 cm aukščio, lapai platūs, stiebas ir lapai iš viršaus tamsiai purpuriniai, iš apačios – violetiniai rudi. Žiedai tamsiai oranžiniai.
‘Othello’ – iki 120 cm aukščio, lapai apvalūs, ilgais lapkočiais, ryškiai purpuriniai, iki 50 cm skersmens. Graižai iki 13 cm skersmens, žiedai oranžiniai, žydi nuo rugsėjo pradžios apie 40 dienų, veislė išvesta 1915 m..
‘Orange Princess’ – iki 120 cm aukščio, lapai žali, žiedai šviesiai oranžiniai.
‘Orange Queen’ lapai žali, graižai stambūs, ryškiai oranžiniai.
‘Moorblut’ lapai tamsiai purpuriniai, žiedai oranžiniai.
