Liūtpėdės

Alpinė liūtpėdė (Leontopodium alpinum) liaudiškai vadinama edelveisu arba liūto pėdomis, nors iš tikrųjų jų žiedai labiau panašūs į liūto galvą. Liūtpėdžių stiebai ir lapai pūkuoti. Žiedai nedideli, baltai gelsvi, susitelkti į graižą, kurį gaubia sidabriškai pilki lapeliai (jie ir sudaro “liūto galvos” karčius).

Gėlė LiūtpėdėŽydi nuo birželio iki rugpjūčio, kartais ilgiau. Gerai auga saulėtose, lengvose ir kalkingose dirvose, kur gausu organikos, tačiau pakenčia net visai skurdžią žemę. Nemėgsta stovinčio vandens, sunkios molio žemės. Vienoje vietoje nepersodintos auga apie 15 metų.

Dauginama sėklomis ir kero dalimis. Rudenį surinktos sėklos sėjamos vasario – kovo mėn. į dėžutes kambaryje. Tinka universalus, sėjai skirtas nerūgštus substratas, galima naudoti kalkinės daržo žemės ir smėlio (3:1) mišinį.
Sėjinukai labai smulkūs. Pirmą kartą pikuojama po 3 savaičių, antrą kartą (į daigyną lauke) – po 2 mėn. Po metų persodinama į nuolatinę augavietę kas 15-20 cm.

Liūtpėdės nebijo šalčio, žiemai jų dengti nereikia. Tai puikus augalas alpinariumams, dera čiobreliais, gvazdikais, šilokais.

 

Alpinės Liūtpėdės
Alpinė Liūtpėdė