Gėlė Lūgnė

Lūgnė – daugiametė vandens gėlė. Šakniastiebis storas, mėsingas, iki 2 m ilgio, su nukritusių lapų pėdsakais ir daugeliu plonų pridėtinių šaknų. Apatiniai lapai pusiau persišviečiantys, ant trumpų lapkočių, išaugę iš šakniastiebio. Plūduriuojantieji vandens paviršiuje lapai tamsiai žali, su ilgais lapkočiais, lygiakraščiai. Žiedai stambūs, pavieniai, geltoni, ant ilgų žiedkočių. Vaisius – sultinga, žalia dėžutė. Subrendusi būna gleivėta.

Paprastoji lūgnė paplitusi Lietuvos ežeringuose rajonuose. Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse: ežeruose, tvenkiniuose, upių užutekiuose. Žydi birželio-rugsėjo mėn.
Medicinoje vartojami gėlės šakniastiebiai. Ištraukti iš vandens telkinio šakniastiebiai nuplaunami šaltu vandeniu, supjaustomi ne storesniais kaip 1 cm gabaliukais ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje. Baigti džiovinti galima džiovykloje, tačiau ne aukštesnėje kaip 35-45° C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava iš paviršiaus tamsiai pilka, pjūvyje – pilkšvai gelsva, saldoko kvapo, kartaus skonio.
Augalas kaupia alkaloidus, kurie turi spermatocidinių savybių. Farmacijos pramonės gaminamas preparatas liutenurinas vartojamas kaip kontracepcinė priemonė, taip pat trichomonų sukeliamoms ligoms gydyti (vaginalinės žvakutės arba tabletės); linimentu gydomos odos ligos, kurias sukelia gramteigiami mikroorganizmai.

Pašalinis liutenurino veikimas – vietinis dirginimas.
Pasitaiko, kad vaikai paragauja augalo šakniastiebio ir apsinuodija. Apsinuodijimo požymiai – viduriavimas, vėmimas, po to ilgai trunkąs miegas. Pirmoji pagalba yra skrandžio plovimas. Po to reikia nedelsiant kviesti gydytoją.