Mahonija

Dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium (Pursh) Nutt.) savaime auga Šiaurės Amerikoje. Tai iki 1,5 m aukščio krūmas stambiais, odiškais ir blizgančiais sudėtiniais lapais. Jauni lapukai būna raudoni, vasarą – tamsiai žali, o rudenį, ypač saulėtose vietose – raudonai bronziniai. Sudėtinio lapo lapukai primena bugienių lapus. Žiedeliai geltoni, sutelkti tankiuose stambiuose žiedynuose.

MahonijaMahonija pražysta gegužės pradžioje ir žydi visą mėnesį; kartais spalį pražysta antrą kartą. Vaisiai pailgos elipsės formos, iki 1 cm ilgio, tamsiai mėlyni su pilkšvu atspalviu, subręsta rugpjūčio mėn. Vienas krūmas uogų nesubrandina arba jų būna nedaug, todėl geriausiai kartu sodinti ne mažiau kaip 2-3 mahonijas. Lietuvoje auginamos nuo seno, bet nelabai populiarios.

Apie mahonijų atsparumą šalčiui sodininkai kalba įvairiai. Vieni sako, kad lietuviškos žiemos joms visai nebaisios, kiti tvirtina, kad Vilniaus ir Utenos rajonuose mahonijos nuolat apšąla. Treti įsitikinę, kad mahonijų atsparumą lemia jų kilmė. Kilusios iš šiaurinių Amerikos rajonų pas mus neiššąla, iš pietinių – per žiemą šiek tiek nukenčia.
Suaugę augalai šalčiui atsparesni už jaunus ir mūsų žiemų nebijo. Mažus augaliukus pirmus 2-3 metus reikia kruopščiai uždengti lapais ir eglišakėmis.

Augalas MahoniaUžsienyje populiarios ‘Juglandifolia’ (riešutmedžio formos lapais), ‘Gracilis’ (ilgesniais sudėtiniais lapukais), ‘Aurea’ (geltonais lapais) ir ‘Variegata’ (margais lapais) formų mahonijos. Europoje dažniausiai auginamos olandų selekcininkų išvestos ‘Apollo’ ir ‘Atropurperea’ dyglialapės mahonijos.

Mahonijos pakenčia pavėsį, bet gražiausiai atrodo saulėtose vietose. Tuomet auga tankios ir sveikos. Mėgsta šviežią, nesupuolusią ir puveningą dirvą, pakenčia užterštą miesto orą ir karpymą. Žydi pernykščiai ūgliai, jų negalima nenupjauti daugiau negu per pusę.
Sodinama 40-50 cm gyliu. Sausoje smėlėtoje žemėje jos dažniau apšąla. Persodintos vėlų rudenį nespėja prigyti ir žūva.
Mahonijos labai dera su rožėmis, anksti žydinčiomis svogūninėmis gėlėmis ir japoniniais svarainiais. Jos gražiai atrodo tarp akmenų, prie namo sienos ir betoninių tvorų.