Gėlė neužmirštuolė

Apie kuklios, bet subtiliai gražios neužmirštuolės kilmę sukurta daug padavimų. Viename pasakojama, iš kur atsirado jos pavadinimas. Sykį stačia upės pakrante vaikščiojo įsimylėjėlių porelė. Panelė susižavėjo trapiomis gėlelėmis melsvais žiedais pačiame skardžio pakrašty, ir vaikinas pasišovė jai jų priskinti. Deja, per daug pasilenkė, suklupo ir stačia galva nėrė į upę… Kai banga iškėlė jį į paviršių, stingstančiomis lūpomis jis dar spėjo ištarti: “Neužmiršk manęs!”

Neužmirštuolės auga prie upėsIr dabar paupiuose vasarą mėlynuoja pelkinės neužmirštuolės. Maži žiedeliai, tarsi akys, kažko laukia, lyg liūdi… Gėlės pavadinimas prigijo ir kitose kalbose. Lenkiškai neužmirštuolė – “niezapominajka“, angliškai – “forgot me not“, vokiškai – “vergissmeinnicht“. Iš tikrųjų melsvos neužmirštuolių akelės simbolizuoja ne liūdesį, o viltį, ištikimybę. Sakoma, kad jeigu jų vainikėlį užkabinsi mylimajam ant kaklo arba įsegsi prie širdies, meilė niekuomet neužges.

Šių žolinių augalų tipinė kilmės vieta yra pelkynai. Tai neaukšta, dažniausiai iki 30 centimetrų aukščio užauganti gėlė. Jos žiedas plokščias, simetriškas gėlė turi penkis plačius, žydrus žiedlapius su ryškiai geltonu viduriuku.

Skaičiuojama apie 60 skirtingų atmainų iš kurių dažniausiai pasitaikančios yra kelios. Dažniausiai sutinkamos kalnuose tarp akmenų, pelkių, mišriuose miškuose. Daugumą rūšių gausiai ir ilgai žydi gegužę, o sėklas brandina rugpjūtį.

Neužmirštuolė sutinkama visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje ir net Sibire. Pas mus dažnai auga darželiuose, labai populiari sodininkystėje nes yra daili, daugiametė bei lengvai auginama. Neužmirštuoles pastebėsite ir daugiabučių kiemuose, parkų takelių pakraščiuose.

Nors labiausiai paplitusios mėlynos (žydros) neužmirštuolės, tačiau sodinimui įmanoma gauti ir baltų ar kreminių, lengvai rausvų žiedų.

Sodinant labai svarbu tinkamai parinkti vietą. Ji turi būti apsaugota nuo intensyvios saulės tačiau ne visai tamsi. Sodinti sėklas patariama liepos mėnesį, tačiau gėlių sulauksite tik po žiemos.

Tręšimui naudojamos fosforo arba kompleksinės trąšos tačiau nereikia persistengti. Rimtai išvešėjusios neužmirštuolės pradeda užgožti bei slopinti save. To pasekoje dominuoja lapai bei sumažėja žydėjimas. Tokiais atvejais reikia persodinti rečiau ar tiesiog prarętinti augalus.

Gėlynuose dažniausiai auginamos sodinių formų miškinės ir hibridinės alpinės neužmirštuolės baltais, rausvais, mėlynais ir violetiniais žiedais. Žiedeliai kvapūs, gležni, ne didesni kaip 5 mm skersmens, sodinių atmainų – apie 8 mm.Geriausiai atrodo pasodintos grupėmis arba gėlių lysvelėse su kitais augalais, gali augti vazone arba lovelyje, gerai jaučiasi balkonuose ir terasose. Svarbu, kad žemė vazone būtų puri ir gerai sulaikytų vandenį.

Miškinės neužmirštuolėsMiškinė neužmirštuolė (Myosotis sylvatica Ehrh. ex Hoffm.) daugiametės, bet auginamos kaip dvimetės. Auga iki 30 cm aukščio tankiais kereliais. Žiedeliai 1 cm skersmens, žydrai mėlyni. Jų daug, sutelkti viršūniniuose žiedynuose. Žydi nuo gegužės 40-45 dienas. Dažnai pasisėja pačios.

Hibridinės (Alpinės) neužmirštuolėsHibridinė alpinė neužmirštuolė (Myosotis x hybrida hort.) kilusios iš alpinės neužmirštuolės (Myosotis alpestris F.W.Schmidt). Jos dvimetės, visai nereiklios, gerai auga ir saulėje, ir šešėlyje. Pražysta gegužės viduryje, kartais anksčiau. Nebijo sausrų ir pavasarinių šalnų (iki -5°C). Žydi labai gausiai 30-40 dienų. Sėklos prinoksta birželio pabaigoje ir greitai išbyra. Jeigu nespėjote jų surinkti, rugpjūčio mėn. aplink seną augalą rasite daug mažų tankių sėjinukų. Plačiau auginamos baltos ‘Victoria White’, rausvos ‘Rosylva’, ‘Victoria Rosea’, ‘Pompadour’, melsvos ‘Indigo Compacta’, ‘Miro’, ‘Ultramarine Zwerg’, ‘Annemarie Fischer’, tamsiai mėlynos ‘Music’, ‘Compindi’, ‘Wagners Perfecta’ hibridinės neužmirštuolės.

Paprastai neužmirštuolės pasisėja pačios, specialiai dauginami tik retesni hibridai ir sodinės formos. Sėklos sėjamos birželio pabaigoje arba liepą į daigyną arba inspektą. Tinka gėlėms skirto substrato ir priemolio mišinys. Lysvėje įspaudžiamas griovelis, pasėjama ir vėl plonai užberiama substratu. Sėklos daigios 3-4 metus, sudygsta per 2 savaites. Daigeliai pikuojami 5x5 cm atstumu. Žiemai daigyne juos reikia pridengti eglišakėmis. Kitą pavasarį persodinama į nuolatinę vietą 15-20 cm atstumu. Dirva geriau drėgna, vieta – pusiau pavėsinga. Saulėkaitoje miškinių neužmirštuolių kereliai suglemba, greitai peržydi. Sodinės bei hibridinės alpinės neužmirštuolės gerai jaučiasi ir saulėtoje vietoje. Jų žiedai tinka skinti, dera su rožėmis ir gubojomis.