Gėlė neužmirštuolė

Šių žolinių augalų tipinė kilmės vieta yra pelkynai. Tai neaukšta, dažniausiai iki 30 centimetrų aukščio užauganti gėlė. Jos žiedas plokščias, simetriškas gėlė turi penkis plačius, žydrus žiedlapius su ryškiai geltonu viduriuku.

Skaičiuojama apie 60 skirtingų atmainų iš kurių dažniausiai pasitaikančios yra kelios. Dažniausiai sutinkamos kalnuose tarp akmenų, pelkių, mišriuose miškuose. Daugumą rūšių gausiai ir ilgai žydi gegužę, o sėklas brandina rugpjūtį.

Neužmirštuolė sutinkama visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje ir net Sibire. Pas mus dažnai auga darželiuose, labai populiari sodininkystėje nes yra daili, daugiametė bei lengvai auginama. Neužmirštuoles pastebėsite ir daugiabučių kiemuose, parkų takelių pakraščiuose.

Nors labiausiai paplitusios mėlynos (žydros) neužmirštuolės, tačiau sodinimui įmanoma gauti ir baltų ar kreminių, lengvai rausvų žiedų.

Sodinant labai svarbu tinkamai parinkti vietą. Ji turi būti apsaugota nuo intensyvios saulės tačiau ne visai tamsi. Sodinti sėklas patariama liepos mėnesį, tačiau gėlių sulauksite tik po žiemos.

Tręšimui naudojamos fosforo arba kompleksinės trąšos tačiau nereikia persistengti. Rimtai išvešėjusios neužmirštuolės pradeda užgožti bei slopinti save. To pasekoje dominuoja lapai bei sumažėja žydėjimas. Tokiais atvejais reikia persodinti rečiau ar tiesiog prarętinti augalus.