Kambarinė gėlė peperomija
Pipirinių šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Amerikos tropikų. Auga žemėje ar kaip epifitai ant medžių. Lapai labai gražus, kiekvienos rūšies skiriasi forma ir spalva; žiedynai balti, varpos pavidalo.

Nelabai šiltame kambaryje gerai auga šie augalai:

Peperomia arifolia — lapai skydiški, blizgantys, tamsiai žali smailiaviršūniai; Peperomia caperata — lapai rusvai žali, raukšlėti, gysloti; Peperomia griseo-argentea panašus į Peperomia caperata, tik lapai sidabriškai pilki, su žaliomis gyslomis; Peperomia glabella ir Peperomia serpens — svyrančiosios su žaliais lapaia vertinamos labiau negu ampeliniai augalai, jų veislės geltonai žaliais lapais; Peperomia maculosa ir Peperomia sulpeltata — lapai mėsingi, pailgai lancetiški, šviesiai žaliomis gyslomis; Peperomia incana — lapai apaugę baltai pilkais plaukeliais; lapų nedrėkinti. Kai išauga labai ilgos šakos, jas reikia vis patrumpinti; Peperomia obtusifolia — lapai stori, tamsiai žali, panašūs į magnolijos, turbūt pati atspariausia rūšis; labai mėgstama geltonai žaliais lapais veislė Variegata, o Peperomia Green Gold dar su ryškesniu marmuriniu piešiniu. Visos minėtos rūšys lengvai prisitaiko prie aplinkos sąlygų.

Pastovią šilumą ir drėgnoką orą mėgsta šios rūšys:

Peperomia argyrela — lapai su sidabriškai baltais dryžiais; Peperomia fraseri — lapai tamsiai žali, raudonkočiai; – žiedynas šakotas, su baltais, razetų kvapo žiedais; Peperomia metallica — lapai maži, rudai žali, vidurys šviesesnis, apatinė pusė raudona. Yra ir daugiau gražių rūšių.

Peperomijų auginimas ir priežiūra

Nuo pavasario ir rudens sparčiai auga. Jei visas gniužulas priaugęs šaknų, kovo mėnesį reikia persodinti i smėlėtą puveninę žemę. Gniužulą kiek sumažinti; vazonas turi būti ne per didelis. Galima nugenėti. Vieta šviesi arba kiek saulėta, šilta. Laistyti saikingai, o vasarą gausiai. Jautresnės rūšys mėgsta drėgną orą; lygialapes galima apipurkšti. Pavasarį, jei nebuvo persodinta, tręšti (1— 2 g/l) kas savaitę, rudenį kas dvi savaites. Rudenį ir žiemą ramybės periodas. Vieta šviesi ir saulėta, temperatūra aukštesnė nei 12—15°C. Jautresnėms rūšims — aukštesnė nei 18—20°C. Laistyti kas dvi dienas, truputį tręšti. Kai oras sausas, purkšti. Gėlėms kenkia žema temperatūra, šaltas vanduo, drėgmės perteklius, nuo to krenta lapai. Dauginama ūgliais pavasarį ir vasarą. Lapais dauginamos tos rūšys, kurių lapai auga tiesiog iš žemės. Subrendę, sveiki, nepersenę lapai su 2—3 cm koteliu sodinami į žemę mažame vazone; žiūrėti, kad lakštas neliestų žemės. Apdengti stiklu ir laikyti 20—25°C temperatūroje.. Per 3 mėnesius, pjūvio vietoje prasikala šaknys ir jauni augalėliai. Stiebinių augalų imamos šakų viršūnės, jos dažniausiai lengvai įsišaknija.