Gėle Pilėja
Dilgėlinių šeimos gėlė. Pilea cadierei (Kadijero pilėja) — formos aukštesnės ir žemesnės, lapai išmarginti baltomis dėmėmis. Auginama nesaulėtuose kambariuose ir balkonuose. Veislės Bronze — lapai su balta juosta per vidurį ir raudonai rudais šlakais. Pilea microphylla tinka dirvai padengti. Pilea nummulariifolia — lapeliai smulkių pinigėlių dydžio; šakelės laibos, nusvirusios ar šliaužiančios. Dėmesio verta ir Pilea spruceana — lapai pūsliškai išsipūtę, raudonai rudi. Visos rūšys mėgsta nesaulėtą vietą. Pilea spruceana pakenčia saulę. Pavasarį pradeda augti. Nuo vasario—kovo mėnesio daugiau laistyti, šiek tiek tręšti. Nuplikusias šakas pašalinti. Kovo—balandžio mėnesiais persodinti į lengvą, derlingą puveninę žemę ne per dideliame vazone. Nugenėtų gėlių šaknų gniužulą atsargiai sumažinti. Iš pradžių laistyti saikingai, dažnai apipurkšti, vėliau gausiai. Žemė neturi būti labai drėgna. Tręšti kas savaitę (2—3 g/l). Vieta šviesi, gana šilta. Kadijero pilėją birželio mėnesį galima išnešti į balkoną iš rytų ar šiaurės pusės. Šliužai apėda lapus. Žiemą ramybės periodas. Vieta šviesi, Pilea cadierei ir Pilea microphylla laikyti 8—12°C temperatūroje, kitas 14—18°C. Kai patalpa tamsoka, šilta ir sausas oras, ant lapų atsiranda juodai rudos dėmės ir jie krinta. Dauginti bent kas dvi metai pavasarį ar vasarą ūgliais, nes jaunos gėlės gražiau atrodo. 5—7 cm ilgio šakų viršūnėlės sodinti į mažus vazonus, Pilea cadierei po vieną, kitų rūšių po kelias. Jei pakanka šilumos ir drėgmės, po stiklu įsišaknija per dvi savaites. Ūgliai, padauginti vasario mėnesį, pakankamai išauga ir jais galima papuošti balkoną.