Augalų kategorijos

Pipytės
Pipytės (Canna) yra kaninių (Cannaceae) šeimos augalai. Genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžiokanna — vamzdis, nes šių augalų stiebai tuščiaviduriai. Lietuviškai vadinamos pipytėmis, bet dabar specialistai vėl siūlo jas pervardinti į kanas. Žinoma apie 50 rūšių pipyčių, natūraliai augančių Centrinėje ir Pietų Amerikoje, saulėtose vietose, drėgnose ir derlingose dirvose.

Gėlė Pipytė (oranžinės spalvos)Gėlės Pipytės tai stambūs (iki 2 m aukščio) daugiamečiai žoliniai augalai su sustorėjusiais šakniastiebiais. Kai kurių rūšių pipytes jau seniai augina Amerikos indėnai ir valgo keptus krakmolingus jų šakniastiebius. Valgomoji pipytė (Canna edulis Ker Gawl.) – senas kultūrinis augalas, vadinamas achira, jos šakniastiebiuose yra apie 27 % stambiagrūdžio krakmolo. Achiros auginamos ne tik Amerikoje, bet ir Indijoje, Australijoje, Havajų salose. Jų stiebais ir lapais šeriami gyvuliai. Kai kurių rūšių pipytės (Canna indica L., Canna humilis) auga kaip piktžolės tropikų plantacijose. XV a. pabaigoje portugalų jūreiviai į Europą atvežė indinę pipytę (Canna indica L.), kuri paplito kaip dekoratyvinis augalas. 1840 m. Prancūzijoje pasirodė pirmosios pipyčių veislės. Rusijoje dar Petro I laikais pipytės buvo auginamos pirmųjų botanikos sodų oranžerijose Maskvoje ir Sankt Peterburge.

Indinė pipytė (Canna indica L.) Lietuvoje lauke nežiemoja. Tai stambūs, iki 1,5-2 m aukščio žoliniai augalai su gumbo formos šakniastiebiais. Lapai tamsiai žali ar bronziniai raudoni, dideli, iki 50 cm ilgio ir 25 cm pločio, pailgai kiaušiniški ar plačiai lancetiški, nusmailėjusiomis viršūnėmis ir stambia vidurine gysla. Žiedai stambūs, sutelkti viršūniniuose kekės, šluotelės ar varpos formos žiedynuose. Jie būna geltoni, oranžiniai, raudoni, dvispalviai.

Gėlės pipytės pražysta birželio pabaigoje ar liepą ir žydi iki spalio. Vienas žiedas žydi 2-3 dienas, visas žiedynas apie mėnesį. Vaisiai — ovalios trilizdės dėžutės. Sėklos sunoksta per 30-40 dienų. Mūsų klimato sąlygomis sėklos paprastai prinokti nespėja. Sėklos daigios išlieka labai ilgai. Dekoratyviniai pipytės hibridai dažnai priskiriami Canna-Indica-Hybrida rūšiai.

Įvairių veislių pipytės skiriasi aukščiu, lapų spalva, žiedų dydžiu ir spalva, žiedynkočių ilgiu ir pan.

Cleopatra‘ — iki 100 cm aukščio, žiedai geltoni;
Lucifer‘ — žemaūgės, 60-80 cm aukščio, žiedai raudoni, vainiklapių pakraščiai geltoni;
Prince Carneval‘ — iki 100 cm aukščio, stambūs žiedai auksiniai geltoni su raudonais taškeliais; ‘Brillant’ — labai gausiai žydi, žiedai raudoni;
Wyoming‘ — žiedai stambūs, oranžiniai, lapai raudonai rudi;
Yellow King Humbert‘ — iki 100 cm aukščio, žiedai šviesiai geltoni.

Pipytės gerai auga saulėtoje, šiltoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje ir trąšioje, giliai įdirbtoje ir drėgnoje dirvoje. Dauginama sėklomis ir šakniastiebių dalimis. Sėklos sėjamos kovo mėn. į lapinę žemę dėžutėse arba vazonėliuose. Sudygsta maždaug po mėnesio. Kad sėklos greičiau sudygtų, jas galima 2-3 valandas pašaldyti šaldytuve arba sniege, o paskui perpilti karštu vandeniu. Daigai pikuojami balandžio mėn. po vieną į vazonėlius, kuriuos geriausiai laikyti inspektuose. Į nuolatinę vietą daigai sodinami po šalnų birželio mėn., 50 cm atstumu. Pirmaisiais metais išauga nedidelis silpnas šakniastiebis. Sėjinukai pradeda žydėti antraisiais metais.

Paprasčiau pipytes dauginti šakniastiebių dalimis. Šakniastiebiai dalinami vasario-kovo mėn. į keletą dalių ir sodinami į smėlį arba smėlio ir komposto (4:1) mišinį. Laikoma 18-22°C temperatūroje. Šakniastiebiai įsišaknija ir išleidžia ūglius per 7-10 dienų. Prieš pasirodant lapams, laistyti reikia saikingai, vėliau – gausiai. Padaugintos pipytės balandžio mėn. persodinamos į vazonėlius, kuriuos geriausiai laikyti inspekte. Į nuolatinę vietą pipytės sodinamos po šalnų, kas 50-70 cm.

Labai gerai į duobės dugną įdėti šviežio arklių mėšlo. Mėšlas kais ir spinduliuos šilumą, kurios šioms gėlėms labai reikia. Tam iškasamos gilios, iki 70 cm gylio duobės, ir per 2/3 pridedama arklių mėšlo. Mėšlas suminamas, ant viršaus užpilama 20 cm sluoksnis žemių. Į taip paruoštas duobes šakniastiebiai sodinami 5 cm gyliu. Vasarą pipytes reikia gausiai laistyti, nes jos mėgsta drėgmę, o dideli lapai išgarina daug vandens. Pažemę labai tinka mulčiuoti durpėmis.

Pipytes būtina papildomai tręšti skystomis kompleksinėmis trąšomis, bet tinka ir skiestos srutos. Rudenį po stipresnių šalnų gėlės iškasamos, stiebai nupjaunami iki 10 cm ilgio, o šakniastiebiai apdžiovinami. Per žiemą šakniastiebiai laikomi gerai vėdinamoje, vėsioje (6-8°C), sausoje, ir tamsioje patalpoje. Geriausia laikyti dėžutėse arba krepšiuose, užpylus sausu smėliu ar durpėmis. Žiemą reikia patikrinti, ar šakniastiebiai nepradėjo pūti – pažeistas vietas išpjauti, o žaizdas pabarstyti medžio anglies milteliais. Pipytės auginamos grupėmis gazone, grupėse su kitomis gėlėmis. Žemaūges pipytes galima auginti vazonuose balkonuose ir terasose.

Gėlės pipytės
Gėlė pipytė