Gėlė Pliumbagis (Švinažolė)

Gražus pliumbaginių šeimos puskrūmis su ilgomis, svyrančiomis šakomis.

Nuo birželio iki rugsėjo mėnesio pasipuošęs šviesiai mėlynais žiedais. Veislės Alba žiedai balti.

Galima auginti dėžutėse, dubenyse, pakabinamuose vazonuose, taip pat saulėtuose šiltuose balkonuose ar terasose.

Aukštaūgės štambinės formos 3 metus nežydi. Pavasarį ir vasarą augimo bei žydėjimo periodas. Vasario mėnesį reikia nugenėti, po vieną pasodinti į sunkią puveninę žemę. Vieta saulėta, gana šilta. Saikingai laistyti. Balandžio ir gegužės mėn. kas savaitę tręšti (2—3 g/l). Gegužės pabaigoje sodinti su visu gniužulu.

Vasarą gausiai laistyti, kas savaitę tręšti (3—4 g/l).

Žiemą ramybės periodas. Prieš šalnas įnešti į patalpą. Vieta šviesi, 3—8°C temperatūros, žemė apydrėgnė. Lapai nukrinta. Dauginamas pavasarį ir vasarą.

Nesumedėję ūgliai lengvai įsišaknija. Pavasarį išauginti augalai rudenį kambaryje žydi 10—12°C temperatūroje. Vasarinius ūglius galima sodinti balkone sekančiais metais.

Panašiai kaip bugenvilijos arba lantanos, pliumbagiai yra puikūs vazoniniai augalai ir nepakeičiamos vasaros terasų ar balkonų puošmenos. Žiemoja jie vėsiai ir beveik sausai, o vasarą godžiai siurbia vandenį ir gaudo kiekvieną saulės spindulį. O už rūpestį ir tinkamą priežiūrą kasmet su kaupu atsilygina gausiomis žydrų, į flioksus panašių žiedų šluotomis.

Pliumbagio genčiai priklauso 12 rūšių augalų. Tai daugiametės žolės, puskrūmiai ir krūmai, paplitę Pietų Afrikoje. Gentis pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio plumbum – švinas, nes lapų apačia švino spalvos. Afrikiečiai tikėjo, kad apsinuodijus švynu, šį augalą galima vartoti kaip priešnuodį. Be to, pliumbagio šaknų sultys dažo pilkai žydra spalva.

Dažniausiai auginamas afrikinis pliumbagis (Plumbago auriculata L. sin. P. capensis), kuris savaime auga sausuose Pietų Afrikos poatogrąžių miškuose, kalnų šlaituose ir upių slėniuose. Užauga iki 2 m aukščio ir pločio. Jo stiebai labai ploni, lengvai lūžta, bet laipiojantys, greitai vyniojasi aplink atramą. Lapai žali, iš apačios miltuoti, iki 7 cm ilgio ir 2,5 cm pločio. Žiedai 3 cm skersmens, žydri, sutelkti į šluotelės formos žiedynus. Jie labai panašūs į šluotelinio fliokso žiedynus. ‘Alba’ pliumbagių žiedai balti.

Indinis pliumbagis (Plumbago indica) žydi raudonais žiedais. Namuose auginamas retai. Tai labai lepus augalas, jam reikia šilto, šviesaus ir drėgno kambario, žiemą – ne mažiau kaip 15°C šilumos.

Pliumbagiui patinka labai šviesios ir saulėtos vietos. Jam reikia atramos, nes vijasi į viršų, arba galima auginti kaip svyrantį augalą, taip pat suformuoti medelį. Žydi pirmamečių stiebų viršūnės. Vasarą, kai sparčiai auga ir žydi, reikia gausiai laistyti, dažnai purkšti ir nuolat tręšti (kas dvi savaitės kalio trąšomis). Auga labai greitai, jį galima genėti ir taip reguliuoti aukštį. Peržydėję žiedynai iš karto išskinami, kad netrukdytų skleistis kitiems. Vasaroti gali lauke, užuovėjoje, bet reikia saugoti nuo lietaus.

Rugpjūčio mėn. pernešama į šviesią, vėsią patalpą ir mažai laistoma. Žiemoja vėsiai (5-8°C šilumos) ir beveik sausai. Ūgliai nukerpami pusiau. Galima laikyti tamsoje, bet numeta daug lapų. Tokiu atveju ūglius geriausiai nupjauti beveik iki žemės. Pavasarį pliumbagiai persodinami į didelius vazonus, nes jiems reikia daug vandens ir maistingų medžiagų. Mėgsta vidutinio sunkumo, derlingą dirvožemį. Tinka lengvos velėninės žemės, derlingo komposto ir smėlio mišinys. Persodinti augalai laikomi šviesiai ir šiltai, pradedama daugiau laistyti.

Pliumbagiai dauginami sėklomis ir auginiais. Sėklų galima nusipirkti sėklų parduotuvėse, atsisiųsti iš užsienio. Auginiai pjaunami vasarą (liepos mėn.) nuo jaunų nežydėjusių ūglių, sodinami į drėgną lengvą žemę ir laikomi šiltai. Įsišaknija lengvai.
Šiuos augalus mėgsta amarai ir voratinklinės erkės. Amarus galima nuplauti vandens srove, o erkes naikinkite insekticidais.