Augalų kategorijos
Plukės (Anemone L.) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio anemos – vėjas. Gal todėl, kad anksti numetamus vainiklapius išnešioja vėjas. Gentyje apie 120 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio bei šiltesnio klimato juostose. Lietuvoje savaime auga 3 rūšys. Kitos įvežtos.
Plukės dar kai kur vadinamos Vėjų Dukros arba rečiau įvardinamos pagal mokslinį pavadinimą “Anemonės” (Anemone) nuostabios mūsų darželių gėlės. Labiausiai paplitusios žemaūgės veislės siekiančios maždaug 30 cm, nors giminėje yra ir aukštaūgių atmainų, kurios mūsų klimato sąlygomis yra kiek retesnės. Suskaičiavus randama daugiau kaip 150 šios gėlės atmainų kurių žydėjimo laikotarpis šiek tiek skiriasi todėl sumaniai sodinant galima džiaugtis plukių žiedais per visą vasaros sezoną.
Dailūs plukių žiedai tikrai vilioja akį tačiau neskubėkite susižavėti šių ryškiaspalvių gėlių auginimu, nes tai tikrai nebus itin lengva. Čia yra tam tikrų niuansų, nuo kurių labai priklauso plukių auginimo sėkmė. Auginant atvirame grunte, svarbu ne tik parinkti tinkamą plotą, kuris turi atitikti konkrečios plukės veislės poreikius, bet ir užtikrinti atitinkamą priežiūrą. Laistymas privalo būti reguliarus. Jei pamiršite, kompensuodami didesniu kiekiu vandens tikrai nepadarysite šiai gėlei naudos.
Kadangi yra nemažai atmainų, iš jų išskiriamos lengviau auginamos veislės kurias galėsite sodinti be didesnių rūpesčių. Žinoma, šioje įvairovėje pasitaiko ir tokių kurias išauginti itin sudėtinga net ir kruopščiai besirūpinant. Botanikai pastebėjo, jog šiuos skirtumus lemia šaknų sistemos sandaros įpatumai: štai vienos veislės formuoja kamuolius, o kitos yra linkusios šakotis. Ir būtent pastarieji yra lengviau auginami todėl pradėti patariama su šiomis veislėmis.
Plukių priežiūra
Plukes reikia laistyti reguliariai, be to, esant sausam bei karštam orui laistymas turi būti gausus.
Per visą auginimo laikotarpį šias gėles reikia tręšti: rudenį dirva tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, o žydėjimo fazės pabaigoje organinėmis.
Žiemai turi būti uždengiamos sausais lapais.
Plukės dauginamos dalinant šaknis arba sodinukais išaugintais iš sėklų.
Pavasarinės plukių veislės žydi jau gegužės pradžioje, tačiau toks ankstyvas žydėjimas trunka tik iki liepos mėnesio. Šias veisles galima sodinti ankstyvą pavasarį, kai visiškai ištirps sniegas, arba spalį. Prieš sodinant reikia tam tikrą laiką palaikyti šiltame vandenyje. Šios gėlės sodinamos negiliai, vos į 10 cm duobutę be ne daugiau.
Šiam augalui sodinti rekomenduojama parinkti erdvų plotą šešėlyje. Netinkama vieta – sodinimas prie krūmų. Tačiau saugokite nuo vėjų ar skersvėjų. Be to, atsižvelkite, jog gruntas turi būti gerai drenuojantis. Gerai tinka durpinga žemė tačiau galima ir dirbtinai pagerinti dirvos kokybę sodinant į iš anksto paruoštą mišinį.
Plukių auginimas
Sėklų dygumas nėra didelis ir naudojant pernykštes sėklas galima tikėtis vos 25% dygumo, todėl į tai būtina atsižvelgti siekiant išauginti šias gėles iš sėklų. Be to, šis auginimo būdas nėra tinkamas jeigu norėsite greito rezultato. Paprastai iš sėklų išaugintos plukės žydėti ima tik trečias, ketvirtais auginimo metais.
Sodinant ne sėklas o gumbus reikia atsižvelgti į kryptį. Pastebėsite, kad viršutinė gumbo dalis turi plokščią paviršių, o apatinė smailesnį. Esant neaiškiai formai tiesiog sodinkite šakniagumbį savo nuožiūra.
Sodinant plukės sodinukus reikia sulaukti palankaus momento, o tai pastebėsite iš susiformavusių dviejų tikrų lapelių. Svarbu neskubėti, nes šiam augalui būtina susiformuoti ir pasiruošti lauko salygoms.
Pavasarį gėlėms reikės mažiau dėmesio, galite apsiriboti laistymu kartą per savaitę, kartais to užtenka ir vasarą, ypač esant vėsesniam orui. Jeigu oras karštesnis, laistyti teks kiekvieną dieną prieš saulėtekį arba saulei nusileidus. Tręšti reikia tuomet, kada augalas ruošiasi žydėjimui.
Baltažiedės plukės (Anemone nemorosa L.) auga visoje Lietuvoje drėgnuose lapuočių ir spygliuočių miškuose, pamiškėse, krūmuose.
Liaudiškai vadinamos baltažiedžiais, balžiedžiais, ožkabaliais, šv. Juozapo žiedeliais. Augalas iki 20-30 cm aukščio. Stiebas stačias, plikas arba truputį plaukuotas. Lapalakščiai skelti į tris dalis, vidurinė skiltis triskiautė, o kraštinės skeltos dar į dvi dalis. Žiedai pavieniai, tuščiaviduriai, iš 6-12 vainiklapių, 2-4 cm skersmens, balti arba iš viršaus truputį rausvai violetiniai. Žydi balandžio-gegužės mėn. Subrandina sėklas, kurias išnešioja skruzdėlės. Vaisiukai (juose yra sėklos) gausiai apaugę tankiais, baltais, minkštais plaukeliais. Daugiau tokių plaukuotų vaisiukų primena vatos gumulėlį.
Lietuvoje pasitaiko keletas šios plukės formų. Tai nuodingas, bet dekoratyvus augalas, ypač formos pilnaviduriais žiedais.
Sausuose, dažniausiai lengvose dirvožemiuose, kalvų ar vandens telkinių šlaituose auga lieknosios plukės (Anemone sylvestris L.). Tai daugiametis, 15-42 cm aukščio augalas su trumpu šakniastiebiu ir daug kuokštinių šaknų. Stiebas stačias, plaukuotas, su 1-2 žiedais. Apatiniai lapai (1-6) ilgakočiai, plaštakiškai suskaldyti į tris dalis. Viršutiniai lapai 3-5, bet trumpakočiai, panašūs į apatinius, tik mažesni. Abi lapų pusės apaugę plaukeliais. Žiedai stambūs, 3,5-6 cm skersmens, balti, iš viršaus kartais su violetiniu atspalviu. Žydi gegužės-birželio mėn. Dekoratyvios, bet greitai suauga į sąžalynus.
Yra hibridinių formų lieknųjų plukių, kurios skiriasi aukščiu, žiedų dydžiu ir forma. ‘Plena’ veislės plukės pilnaviduriais žiedais. Jie dažniausiai pavieniai, balti, 2,5-3,5 cm skersmens. Šios plukės gali būti truputį žemesnės negu būdinga rūšiai. Sėklų neužmezga, todėl dauginamos tik vegetatyviniu būdu. Plinta šakniastiebiais, bet prasčiau negu rūšiniai augalai.
Geltonžiedės plukės (Anemone ranunculoides L.) – daugeliui pažįstamos, drėgnesniuose miškuose ir krūmynuose ankstyvą pavasarį žydinčios gėlės. Kai kur jas vadina švatikveidžiais balais. Plukės 10-30 cm aukščio, šakniastiebis ilgas, šakotas. Apatinių lapų dažniausiai nebūna. Stiebiniai lapai trys, trumpakočiai, plaštakiškai suskaldyti į tris, pailgai lancetiškas skiautes. Žiedai dažniausiai pavieniai, kartais po 2 ir daugiau, geltoni, 1,5-3 cm skersmens. Žydi balandžio-gegužės mėn.
Dažniau auginamos įvežtinės plukės
Labai gražios maloniosios plukės (Anemone blanda Schott. et Kotschy) dangaus mėlynumo žiedais. Pražysta anksti pavasarį. Anksčiau jos buvo vadinamos švelniosiomis plukėmis. Savaime auga Kaukaze.
Tai efemeroidinis augalas, turi stiebagumbius. Aukštis apie 5-10 cm. Pražysta balandžio mėn. ir žydi 1-2 savaites. Žiedai pavieniai, gležnais kotais, tamsiai mėlyni, 2-3 cm skersmens. Sėklas subrandina jau gegužės mėn. Birželio mėn. lapai sunyksta, o stiebagumbiai lieka žemėje iki kito pavasario. Nepamirškite šios ypatybės ir nesunaikinkite jų.
Žiedų spalvų ir atspalvių įvairove įspūdinga Darželinė Plukė (Anemone coronaria L.). Anksčiau jos buvo vadinamos vainikinėmis plukėmis. Jų Tėvynė – Mažoji Azija, šiaurinė Afrikos dalis, Viduržemio jūros pakrantė. Auginamos nuo XVI a. pabaigos. Užauga 30-45 cm aukščio, turi gumbo formos, palyginti stambų šakniastiebį. Žiedai pavieniai, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, dvispalviai, stambūs, 6-8 cm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėn. Augalas daugiametis, bet jautrus šalčiams, žiemai reikia gerai uždengti arba iškasti. Šiltnamiuose šios plukės auginamos kaip vienmetės arba dvimetės gėlės.
Sodininkų mylima Japoninė Plukė (Anemone japonica hort.) žiedai primena obelų žiedus. Hibridinės šios rūšies formos gautos sukryžminus A. hupehensis hort., A. nipponica Merrill, A. vitifolia Buch.- Ham. ir A. japonica Sieb. et Zucc.
Užauga iki 130-160 cm aukščio, šakniastiebis šliaužiantis, giliai žemėje. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai triskiaučiai, plaukuoti. Žiedai stambūs, 6-8 cm skersmens, sutelkti retuose sudėtiniuose skėtiškuose žiedynuose, švelniai rožiniai. Žydi mėnesį ir ilgiau, paprastai rugpjūtį. Baigiančio žydėti arba ką tik peržydėjusio augalo vaisynai tinka puokštėms.
Altajinė plukė (Anemone altaica Fisch.) savaime auga Vakarų Azijoje, Sibire. Žemaūgės (10-20 cm), žydi gegužės mėnesį baltais žiedais.
Skėtinės plukės (Anemone narcissiflora L.) natūraliai augai Alpėse, Balkanuose ir Japonijoje. Užauga 20-40 cm, žydi gausiai birželio mėn. baltais, nedideliame skėtiškame žiedyne sutelktais žiedais.
Vynuoginės plukės (Anemone vitifolia Buch.-Ham.) kilusios iš Himalajų kalnų ir Japonijos. Užauganti 70-80 cm ir žydi rugsėjo mėn.
Natūraliai Lietuvoje augančios baltažiedės, geltonžiedės ir atvežtinės altajinės plukės labiau mėgsta pusiau pavėsį, o japoninės, maloniosios, lieknosios, darželinės (ypač rūšinės) ir skėtinės gražesnės augdamos saulėje. Baltažiedėms, geltonžiedėms, altajinėms plukėms labiau patinka drėgna, o darželinėms – sausesnė dirva. Atvežtinės plukės mėgsta lengvą, gerai įdirbtą, humusingą žemę – tuomet gausiau žydi, žiedai būna didesni. Tačiau japoninės plukės gerai auga ir sunkesnėje dirvoje.
Daugelis plukių dauginamos sėklomis ir kero dalimis. Sėklas geriausia sėti rudenį, nes pavasarį labai ilgai dygsta. Šakniastiebiais arba šakniagumbiais pavasarį žydinčios plukės dauginamos po žydėjimo arba vasaros pabaigoje, o žydinčios vasaros pabaigoje – pavasarį. Darželines plukes rekomenduojama rugpjūčio mėn. iškasti, per žiemą laikyti vėsiai rūsyje, o gegužės mėn. pradžioje vėl pasodinti į lysvę.
Jeigu augimo sąlygos atitinka augalo poreikius, plukės vienoje vietoje gerai auga 5 ir daugiau metų. Kiek teko stebėti, tai ligoms ir kenkėjams atsparūs augalai, nors literatūroje nurodoma atvirkščiai.
Gražūs ne tik plukių žiedai, bet ir lapai. Dažniausiai jos sodinamos grupėmis, bet svarbu neužmiršti, kad savaime plintančios rūšys gali greitai užgožti kitas kartu augančias gėles. Dėl to japonines ir lieknąsias plukes geriau sodinti vienarūšėmis grupėmis. Natūraliai Lietuvoje augančios plukės labai tinka prie kai kurių rūšių medžių ir krūmų. Iš kalnuotų vietovių kilusios žemaūgių rūšių plukės gražiai atrodo alpinariumuose, akmenų sodeliuose. Darželinės plukės tinka pražydinti žiemą. Žiedus galima skinti, bet pamerkti jie greitai nuvysta.
