Augalų kategorijos
Ramondos panašios į mūsų žibutes, bet tamsiame miške jų nė su žiburių nerasi. Tai uolėtų aukštumų augalėlis – puošia Pirėnų ir Balkanų pusiausalio kalnus. Šios senos reliktinės rūšys augo Europos kalnuose dar paleogeno amžiuje. Dabar vis rečiau pasitaiko ramondų sąžalynų, jos nyksta.
Ramondų genčiai priklauso 3 rūšių augalai. Gėlynuose auginami įvairūs jų kultivarai mėlynais, baltais ir rausvais žiedais.
Natūraliose augavietėse ramondos auga uolų plyšiuose, drėgnose ir pusiau pavėsingose vietose, vandeniui ir orui laidžioje dirvoje. Alpinariumuose jas geriausiai sodinti šiaurinėje pusėje tarp akmenų. Ramondos ypač tinka velėninės arba paprastos daržo žemės, smėlio, smulkintų plytų ir komposto mišinys lygiomis dalimis. Jos gali augti ant tufo akmens, labai mėgsta dolomitų arba skalūnų kaimynystę. Dera su nedidukais paparčiais ir neaukštomis šliaužiančiomis uolaskėlėmis, gerai jaučiasi puodynėse.
Pirėninės ramondos (Ramonda myconi L. Reichb. sin. R. pyrenaica Pers.) įsikuria kalnų šlaituose arba stačių uolų plyšeliuose, kur po lietaus susikaupia vanduo. Nuo šaltų naktų kalnuose jas saugo kaip aksomas pūkuoti lapai. Beje, lapukai labai gražūs, beveik apvalūs (5×4 cm), truputį gofruoti, visžaliai, dantytu pakraščiu. Jie sutelkti po 12-15 į 11-18 cm skersmens skrotelę. Per vasarą užauga po 2-4 lapus ir tiek pat senų (arčiausiai žemės) numiršta. Žiedkočiai tamsiai rudi, pūkuoti, iškyla virš lapų skrotelės per 5-7 cm. Viršuje būna 1-7 melsvai violetiniai žiedeliai su gelsvai žaliu viduriuku ir oranžiniais kuokeliais. Pirėninės ramondos žydi birželio – liepos mėn.
Makedoninės ramondos (Ramonda nathaliae) savaime auga kalkingose Makedonijos ir Balkanų aukštikalnėse. Žiedai levandų mėlynumo arba balti, su ryškiai geltonais kuokeliais.Serbinės ramondos (Ramonda serbica) auga Makedonijos ir Albanijos kalnuose. Jų žiedai su purpuriniais kuokeliais.
