Ritlenis

Gėlė ritlenis yra kilusi iš Kosta Rikos. Jei šį svyrantį augalą būtų lengviau auginti, jis, be abejo, labai išpopuliarėtų. Tarp švelnių aksominių lapų skleidžiasi pasakiški, kelių centimetrų dydžio žiedai. Plunksniški vainiklapiai panašūs į gvazdiko (Dianthus), su kuriuo susijęs ir augalo vardas.

Kambarinė gėlė ritlenis (Episcia dianthiflora)Gėlę (Episcia dianthiflora) laistykite vidutiniškai, bet lapai turi būti sausi, nes kitaip gali užpulti netikroji miltligė. Pasirūpinkite, kad ritlenis gautų šviežio oro, bet venkite skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių.

Žiemą kyla rimtų problemų, nes augalui reikia daugiau šviesos, nei tuo metų laiku siūlo pati gamta. Todėl pakabinkite gėlę po stipriu šviestuvu. Dauginkite stiebo auginiais, kuriuos pavasarį sodinkite į vidutiniškai drėgną žemę.

Ritleniai (Episcia L.) priklauso gesnerijinių (Gesneriaceae) šeimai ir yra kilę iš tamsių ir drėgnų tropinių Amerikos, daugiausiai Meksikos miškų. Lotyniškas pavadinimas episcia kilęs iš graikų kalbos žodžio episkios . Tai reiškia “tamsus ir ūksmingas” ir apibūdina šio augalo natūralias augimo sąlygas. Gentyje daugiau kaip 40 rūšių žolinių augalų su storais šliaužančiais požeminiais ūgliais.

Kambariuose dažniausiai auginami iš Kolumbijos kilę įvairiaspalviai ritleniai (Episcia cupreata Hanst.) ir gvazdikažiedžiai ritleniai (Episcia dianthiflora L). Įvairiaspalviai ritleniai žydi vamzdiškais, iki 2 cm skersmens raudonai oranžiniais žiedais. Dar gražesni hibridiniai ‘Amazon’, ‘Metallica’,’Acajou’, ‘Cleopatra’,’Harlequin’ ritleniai.

Gvazdikažiedžiai ritleniai žydi stambiais, baltais, 4 cm skersmens žiedais. Jų vainiklapiai plunksniški, karpytais kraštais, labai panašūs į gvazdikus, o lapukai nedideli, vos 3 cm ilgio, švelnūs ir aksominiai. Tai svyrantis augalas, jį tinka pakabinti, auginti kaip foną aukštesnėms gėlėms.
Vieni šių ritlenių ūgliai trumpi, tankiai apaugę lapais, o kiti ilgi ir panašūs į ūsus, ant kurių užauga dukterinės skrotelės.
Ritleniai žydi visą vasarą, peržydėjusių augalų ūsai patrumpinami.

Lelijinis Ritlenis Šliaužiantis ritlenisMažiau paplitę šliaužiantieji (Episcia reptans L.) ir lelijiniai (Episcia lilacina L.) ritleniai.

Ritleniai reiklūs oro drėgmei ir nepakenčia temperatūros svyravimų, todėl juos sunkoka auginti. Žiemą kambaryje turi būti šilta (ne mažiau 18°C), jiems kenkia ir šalta žemė vazonėlyje. Optimali temperatūra visus metus – 20-25°C, žiemą gali būti truputį vėsiau.
Ritleniai gerai jaučiasi šviesiuose, bet nesaulėtuose kambariuose; tamsioje vietoje nežydi. Žiemą jiems reikia labai daug šviesos, galima pakabinti netoli stipraus šviestuvo. Statykite toliau nuo radiatoriaus ir saugokite nuo skersvėjų.
Keletą kartų per dieną ritlenį naudinga nupurkšti drungnu vandeniu. Žemė vazone turi būti nuolat drėgna; nuo pavasario iki rudens kas dvi savaitės tręšiama skystomis mineralinėmis trąšomis. Laistykite 2 kartus silpnesniu tirpalu, negu nurodyta instrukcijoje. Ritleniams patinka minkštas ir šiltas vanduo. Jo likutį iš padėklo išpilkite. Laistydami neaptaškykite pūkuotų lapelių, nes gali užpulti netikroji miltligė.
Ritleniai persodinami kasmet pavasarį. Imkite truputį platesnį, negilų indą. Tinka lapinės, kompostinės, durpinės žemės ir smėlio (2:1:1:0,5) mišinys su medžio anglies gabalėliais arba pirktiniai kompostai. Ritleniai greitai pasensta, todėl kas 2-3 metai pakeičiami jaunais augalais..
Dauginama pavasarį arba vasarą auginiais ir ūsais, ant kurių susiformavusios mažos lapų skrotelės greitai įsišaknija. Auginiai uždengiami stiklu arba plėvele, nuolat laistomi. Svarbu, kad būtų šilta ir drėgna.
Lengviausia dauginti lapų skrotelėmis.

Ligos ir kenkėjai. Neišsigąskite, jeigu gelsta stambūs pavieniai augalo lapai – tai natūralus senėjimo procesas. Jeigu lapai ne tik gelsta, bet ir susisuka, o apatinė pusė apraizgyta voratinkliu – užpuolė voratinklinė erkutė. Tokį augalą geriau sunaikinti, o sveikus ūglius nupjauti ir įšaknydinti. Jeigu lapai gelsta, o prie pagrindo pūva, ritleniui per šalta arba jis perlaistytas. Žemei apdžiūvus augalą persodinkite, ligotus lapus nuskabykite. Saulės atokaitoje augančių ritlenių negalima purkšti! Sausos dėmės ant lapų reiškia, kad augalas nudegė. Jeigu jis auga silpnai, lapai pabąla, o ūgliai ištįsta – trūksta šviesos.

Sukurta daug įvairių formų ir veislių ritlenių, kurie skiriasi lapų dydžiu, spalva ir raštais. Šios gėlės dažniausiai auginamos šiltose oranžerijose ir žiemos soduose.