Augalų kategorijos
Rodžersija (Rodgersia) – uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Gentyje 6 rūšys.
Rodžersijos gerai auga šviesioje, pusiau ūksmingoje ir ūksmingoje vietoje, drėgnoje, puveningoje dirvoje. Saulėtoje vietoje reikia gausiai laistyti. Rodžersijos ilgaamžės, nepersodintos auga 8-10 ir daugiau metų.
Persodinama pavasarį arba ankstyvą rudenį, tačiau persodinus ir kerą padalijus rudenį, jas reikia rūpestingai pridengti.
Dauginama sėklomis ir kero dalimis. Sėklos labai smulkios. Sųjama kovo – balandžio mėn. į dėžutes. Sėjinukai išpikuojami daigyno lysvėje arba inspekte kas 6 cm. Į nuolatinę vietą persodinami tik po 4 metų, o pražysta po 5-6 metų.
Keras dalijamas pavasarį arba rugsėjo pradžioje. Geriau dauginti pavasarį, nes rudenį po padalijimo gali sunykti.
Rodžersijos turi įdomius, stambius lapus. Vejoje ir prie baseino skydinės ir kaštonlapės rodžersijos gražiai atrodo pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Alpinariumuose prie akmenų tinka kaštonlapės ir korėjinės rodžersijos. Jos mėgsta paunksmę ir drėgmę. Skydinės rodžersijos auga ir sausesnėje vietoje, tačiau sausą vasarą jas reikia gausiai laistyti. Grupėse sodinama kas 50 cm. Gerai auga lengvo priesmėlio ar priemolio puveningose dirvose.
Rudenį rodžersijas rekomenduojama mulčiuoti durpėmis, nes po kelerių metų šakniastiebiai iškyla į paviršių. Nemulčiuoti augalai nukenčia nuo šalčių.
Kaštonlapė rodžersija (Rodgersia aesculifolia Batalin) kilusios iš Centrinės Kinijos, kur auga kalnuose.
Užauga iki 100-110 cm. Stiebas, lapkočiai ir lapai apaugę rudais plaukeliais. Lapai stambūs, panašūs į kaštono lapus, sudėtiniai, pirštiški, tamsiai žali, abipus plaukuoti, iki 30 cm skersmens. Žiedai smulkūs, balti, kvepiantys, 25 cm ilgio, žiedyne sutelkti šluotelėje. Žydi birželio – liepos mėn. 25-30 dienų. Sėklas subrandina. Senesnius augalus žiemai reikia mulčiuoti arba pridengti, nes po kelerių metų šakniastiebiai iškyla į žemės paviršių.
Skydinė rodžersija (Rodgersia tabularis (Hemsl.) Kom.)., sin. Astilboides tabularis (Hemsl.) Engl.) užauga iki 100 cm aukščio. Lapai skydiniai, apvalūs, šviesiai žali, stambūs, 60 cm skersmens, apaugę šeriškais plaukeliais, pakraščiai dantyti, lapkočiai ilgi. Žiedai gelsvai balti, ilgose šluotelėse. Žydi liepos – rugpjūčio mėn.
Plunksnalapė rodžersija (Rodgersia pinnata Franch.) kilusios iš Kinijos. Augalas 80-120 cm aukščio. Lapai iš 5-9 lapelių. Žiedai šviesiai rausvi arba balti, smulkūs, šluotelėje. Žiedynkotis šakotas. Žydi birželio – liepos mėn.
Šeivamedinė rodžersija (Rodgersia sambucifolia Hemsl.) kilusios iš Centrinės Azijos. Užauga iki 60-80 cm. Stiebiniai lapai plunksniški, pilkai žali, jų 5-7 poros. Žiedynas – iki 25 cm ilgio trumpa šluotelė. Žiedai smulkūs, balti, yra veislių su kreminiais žiedais. Žydi liepos – rugpjūčio mėn. 25-30 dienų. Sėklos sunoksta. Žiemai reikia pridengti.
Korėjinė rodžersija (Rodgersia podophylla A. Gray) kilusios iš Japonijos ir Korėjos. Užauga 60-100 cm aukščio. Lapai rausvai žali, plaštakiški, penkiaskiaučiai, stambūs, kartais iki 25 cm skersmens, pakraščiai aštriai dantyti. Žiedai smulkūs, balti, purioje šluotelėje, nusvirę žemyn. Žiedynas iškilęs virš lapų.
