Gėlė Rūta

Lietuvos nacionalinė gėlė – Rūta (Lot. Ruta) . Matyt todėl daug gražių eilių ir dainų sukurta apie gėles, o ypač apie Rūtas. Rūta dainose vaizduojama kaip universalus simbolis – ją mergelės nešioja laukdamos bernelio, rūtelės šakele per vestuves puošiasi, buriasi. Be to, Rūta Lietuvoje gana populiarus moteriškas vardas.

Rūta (Žalioji)Žalioji Rūta (Ruta graveolens) – daugiametis rūtinių (Rutaceae) šeimos augalas, užauga 30-60 cm aukščio.
Rūtos stiebas status, šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniški. Žiedai žalsvai geltoni, retose skėčio formos kekėse. Žydi birželio – rugsėjo mėn., sėklos subręsta rugsėjo – spalio mėn. Vienoje vietoje auginama apie 5 metai, paskui atjauninama. Tai visžalis augalas, šiltą žiemą lapai ir stiebai lieka žali, šaltesnę – apšąla viršūnės, o labai šaltą – nušąla iki žemės.

Vaistinė žaliava – rūtos žolė. Pjaunama per 10-15 cm nuo žemės, prieš žydėjimą. Kai atauga, nupjaunama dar kartą. Džiovinama palėpėje arba džiovykloje, bet žemoje temperatūroje (30-35°C). Kai stiebeliai išdžiūva, nukuliami arba rankomis (būtinai su pirštinėmis) nutrinami žiedai su lapais.

Rūtos šakelė (Ruta Graveolens)Rūtose labai daug stiprių eterinių aliejų, jos nuodingos, todėl patiems verčiau nesigydyti. Jų nereikėtų auginti alergiškiems žmonėms, nes neatsargiai prisilietus, ypač saulėtą dieną, gali sukelti sunkias odos ligas – alerginius dermatitus, egzemas ir pan. Įdomu, kad rūtas labai mėgsta kiškiai ir jiems jos jokių alergijų nesukelia.

Rūtos labai tinka gėlynų apvadams. Karpomos jos greitai sutankėja. Užsienyje populiarios ‘Jackman’s Blue’ rūtos pilkšvai melsvais lapukais.