Augalų kategorijos
Selaginelė – gana keistas, tačiau gražus augalas. Jo istorija skaičiuoja milijonus metų, tai augalas pergyvenęs įvairius klimato pokyčius bei atšiaurias sąlygas. Tačiau šiek tiek ironiška, kad mūsų civilizacijos laikais, šiltomis ir patogiomis namų sąlygomis jam kartais išsilaikyti būna visai nelengva.
Selaginelė yra lapinis nežydintis augalas. Natūralioje aplinkoje selaginelė slepiasi žemutiniuose Pietų Afrikos ir Amerikos tropinių miškų urvuose, bei nukloja sunkiai pasiekiamus uolėtus kraštus pietinės Rytų Azijos šalyse.
Pora rūšių sutinkamos Šveicarijos ir Vokietijos miškuose. Pirmą kartą augalą aprašė Švedų biologas Karl Liney (18 amžiuje). Jis nustatė, kad tai, augalas panašus į papartį ar samanas, tačiau nepriklauso nei vieniems nei kitiems. Iš tiesų, selaginelė priskiriama Selaginelinių šeimos augalams (Selaginllaceae).
Namuose ši gėlė užauga iki maždaug 10-15 cm aukščio. Augalo lapeliai – labai maži, maždaug 5 mm, plokšti, liečiant – minkšti ir švelnūs. Jų forma – apvali, pailga, spiralinė. Būna matinių ir blizgančių. Šie lapeliai dažnai išsidėstę dviem eilėm ir persidengia kaip žuvies žvyneliai ar čerpės. Ši lapų struktūra daro augalą panašiu į paparčius ar kai kuriuos spygliuočius.
Spalvų tonai šiek tiek skiriasi. Vienų rūšių ji šviesiai žalia, kitų žaluma gerokai tamsesnė, su geltonu ar baltu raštu, bet pasitaiko augalų, kurių lapeliai beveik juodi su metaliniu spindesiu. Šaknų sistema paviršutiniška. Selagina per metus auga tolygiai, aiškiai išreikšto ramybės laikotarpio neturi.
Šiandien skaičiuojama apie 700 selaginelės rūšių tačiau tik 25 iš jų gali augti kambariuose. Tačiau net ir šios, namuose auginamos selaginelės nemėgsta sauso oro bei per daug šviesos. Todėl renkantis vietą šiam augalui nederėtų svarstyti pietinio lango palangės. Rytinės ir vakarinės kryptys tiks kur kas geriau – šviesa čia bus kur kas blankesnė ir mažiau intensyvi. Šiauriniai langai taip pat tiks auginti, jei ten ne per daug tamsu – nes tamsoje gėlė praras savo puošnią spalvą ir patrauklumą.
Šiam augalui taip pat puikiai tinka patalpos su dirbtiniais šviesos šaltiniais. Blankesnė šviesa yra arčiau natūralios selaginelės augimo aplinkos. Tačiau venkite skersvėjo bei vietų kur tikėtinas natūralus oro srauto judėjimas.
Laistyti reikia šiltu vandeniu, gausiai ir reguliariai. Vandenį galima pilti tiek iš viršaus tiek ir į vazoną ar indą po vazonu. Tačiau laistymui netinka vanduo iš čiaupo. Toks vanduo gali augalą sunaikinti. Verčiau rinkitės lietaus ar filtruotą vandenį. Blogiausiu atveju naudokite kelias paras pastovėjusį vandentiekio vandenį.
