Gėlė stefanotis

Visžalė, laipiojanti klemalinių šeimos gėlė. Žiedai balti, kvepiantys. Žydi gegužės—rugsėjo mėnesiais. Pavasarį ir vasarą patalpa nesaulėta, vėdinama, oras kiek drėgnas. Kai labai sausa, puola amarai. Laistyti saikingai, tręšti kas dvi savaites (1—2 g/l). Rudenį ir žiemą vieta šviesi, laistyti labai mažai, temperatūra apie 12°C. Aukštesnėje temperatūroje puola miltuotieji ir tikrieji skydamariai. Prižiūrėti panašiai kaip vaškuolę (Hoya carnosa), su kuria yra gimininga.

Stefanočio kvapas malonus ne kiekvienam. Šis visžalis vijoklis žiemą būtinai turi išgyventi ramybės laikotarpį, kitaip jis gali visai nežydėti. Rudenį ir žiemą jį laikykite kone sausą, šviesioje ir vėsioje patalpoje. Anksti pavasarį galima apgenėti. Žiedus sukrauna jauni ūgliai. Pavasarį šį augalą iš Madagaskaro pastatykite šiltoje ir šviesioje vietoje, bet toliau nuo tiesioginės saulės šviesos. Pamažu laistykite vis gausiau. Kai pasirodo žiedų pumpurai, nebekeiskite gėlės vietos. Laistykite vidutiniškai, o kartais gausiai, tik nepalikite lėkštelėje stovinčio vandens. Netinkamai prižiūrima gėlė tuoj nustoja žydėjusi, ją užpuola parazitai. Sausoje ir saulėtoje vietoje auginamas stefanotis itin neatsparus voratinklinėms erkėms ir miltuotiesiems skydamariams. Jei užpuola kenkėjai, vasarą išneškite augalą į lauką, į šiltą, pusiau pavėsingą užuovėją ir nutrinkite skydamarius nuo kietų lapų ir stiebų.