Gėlė storalapis

Kambarinė gėlė storalapis (Crassula) – augalas su priešiniais lapais. Žydi gausiai. Senesnės gėlės pražysta kasmet, kiekviena rūšis skirtingu laiku. Po žydėjimo būna 1—2 mėnesius ramybės periodas. Tada mažai laistoma.

Storalapis (Kambarinė gėlė)Rekomenduojamos rūšys: Crassula cordata — lapai širdiški, žydi gegužės mėn., Crassula falcata; Crassula lactea — pieninis storlapis, labai šakotas, gausiai žydi; Crassula lycopodioides (pataisinis storlapis) su smulkiais lapais, išsidėsčiusiais keturiomis vertikaliomis eilėmis; Crassula obliqua ir Crassula portulacea (“laimės medelis”) — lapai atvirkščiai kiaušiniški, raudonais pakraščiais;,

žydi sausio—vasario mėn. blyškiai rausvais ar baltais žiedais; rudenį ramybės periodas. Crassula rupestris — šakos nusidriekusios, lapai po porą suaugę, pilkai žali, mėsingi.

Žiema, pavasaris ir vasara yra žydėjimo bei augimo periodas. Vasario—kovo mėn. persodinama į puveningą žemę su molio priemaiša. Vazonas turi būti ne per didelis. Seną žemę reikia kiek galima nukratyti.

Storalapio žiedaiLaistyti saikingai, kad žemė nebūtų perdrėgna, kas 2 savaites tręšti kaktusų trąšomis (1—2 g/l). Nužydėjusias šakeles pašalinti. Mėgsta šviesią, saulėtą (vasarą ištisai saulėtą) vietą sode ar balkone. Rudenj dažniausiai ramybės periodas.

Vieta šviesi ar saulėta, gana sausa, temperatūra — žemesnė kaip 10°C, gali būti iki 18°C, bet tada nežydi. Per šiltame ore gėles kartais apninka miltuotieji ir tikrieji skydamariai, kai oras per drėgnas, pakenkia miltligė ir rūdys.

Storalapis Dauginamas ūgliais ir lapais pavasari ir vasarą. Pjūviai apdžiovinami ir sodinami į smėlį ar durpės ir smėlio mišinį. Lapas turi būti gerai išaugęs, sodinamas negiliai.

Galima dauginti ir sėklomis.