Dekoratyvi lelijinių šeimos gėlė. Gerai auga šiltuose, sausuose butuose, pakenčia bet kokį apšvietimą. Ypač mėgstami aukštaūgės gėlės. Rūšies būdingas bruožas — šviesiai ir tamsiai žalios juostos abiejose lapo pusėse. Labai dekoratyvi veislė Laurentii — lapų pakraščiai aukso geltonumo. Žemaūgė veislė — Hahnii. Golden Hahnii su geltonais dryžiais, panašiai kaip Laurentii. Vidutinio ūgio veislės Craigii lapų pakraščiai ir vidurinė juosta geltonos spalvos. Vasario—kovo mėnesį persodinti, bet ne kasmet. Būtina persodinti, kai lapai išilgai netaisyklingai susisuka ar atžaloms nebelieka vazone vietos. Labai išsikerojusias gėles reikia sumažinti — atsargiai atskirti atžalas. Geriausiai auga žemuose vazonuose arba dubenyse, jaunos gėlės – kaktusinėje žemėje, senesnės — kaktusinės žemės mišinyje su vidutinio sunkumo puvenine žeme, moliu ir smėliu. Iš pradžių laistyti saikingai. Patalpa šviesi, užpavėsinta. Vasarą augimo periodas.

Trijuostė sansevjera yra žydintis augalas, jos žydi vasario – kovo mėnesiais. Žiedai žalsvai balti, kvepiantys. Temperatūra ne žemesnė kaip 12°C. Laistant neužpilti ant lapų. Kai smarkiai laistoma ir būna per žema temperatūra, ant lapų atsiranda rudos dėmės, jie pradeda pūti. Pažeistas gėles tuojau reikia persodinti į šviežią žemę; indas ne per didelis. Žalialapės rūšys dauginamos 5—10 cm ilgio lapų gabalėliais. Pjūviams apdžiūvus, negiliai sodinti į lengvą žemę, smėlį ar kaktusų žemę. Vidutinėje drėgmėje per kelias savaites išauga augalėliai. Geltonai dryžuotos formos dauginamos šakniastiebių gabalėliais.

Kambariuose dažniau auginamos rūšys ir veislės:
Cilindrinė karduotė (Sansevieria cylindrica) kilusi iš Rytinės ir Pietinės Afrikos. Lapai cilindriški, 1,5-2 cm skersmens, šviesiai žali su išilginiais grioveliais ir kieta nusmailėjusia viršūne. Skrotelėje būna 8-12 lapų. Žiedai gelsvai balti, kvapūs, sutelkti į šluotelę. Žiedynkotis su žiedynu užauga iki 50-60 cm aukščio. Sėklų nesubrandina.

Plačialapė karduotė (Sansevieria grandis) kilusi iš Pietų Afrikos. Skrotelę sudaro 3-4 lapai. Jie stori, ilgi (iki 40 cm), kiaušiniški ir platūs (iki 15 cm), žali su skersiniais pilkai žaliais dryželiais. Lapo viršūnė – minkštas baltas smaigaliukas, o pakraščiai su rausva juostele. Ši karduotė suformuoja antžeminius šakniastiebius, kurių galuose užauga po 2-3 lapus – tai naujo augalo pradžia. Šakniastiebis storas, šliaužiantis. Žiedai sutelkti į tankią, aukštą šluotelę. Jie balti arba žalsvi, iki 5 cm skersmens. Tai epifitinis augalas.

Trijuostė karduotė (Sansevieria trifasciata) kilusi iš Vakarinės Afrikos, Kongo upės regiono. Lapai ilgi (iki 60-100 cm), bet neplatūs (3-7 cm), tamsiai žali su pilkai baltais skersiniais dryžiais. Žiedynkotis ilgas, stiprus, apie 40 cm aukščio. Žiedai žalsvai balti, 4 cm skersmens, kvepiantys, sutelkti į šluotelę.

‘Laurentii’ – lapai žali su kremiškai geltona juosta pakraščiuose, augalas 70-80 cm aukščio.
‘Graigii’ – lapai žali su baltomis ir geltonomis plačiomis juostomis, augalas 60-90 cm aukščio.
‘Hahnii’ – užauga vos 20 cm. Lapai plačiai kiaušiniški, žali su rausvu pakraščiu ir šviesia viršūne.
‘Silver Hahnii’ – 10-15 cm aukščio, lapai plačiai kiaušiniški, sutelkti skotelėje, sidabriškai žali su tamsiai žaliomis juostomis.

Labai gražios ‘Metallica’, ‘White laurentii’, ‘Black magic’, ‘Forscate’, ‘Pearl Young’, ‘Moonshine’, ‘Laurentii conpacta’, ‘Bantel’s sensation’, ‘Forscate’, ‘Twisted sister’ karduotės.

Persodinama retai, kai šaknys nebetelpa vazone. Geriausia persodinti pavasarį į žemus ir plačius vazonus, nes augalų šaknys paviršinės. Žemėi karduotės nereiklios, tinka paprasti mišiniai, jeigu ruošiate patys – lapinės, velėninės, kompostinės, durpinės žemė ir smėlio (2:1:1:1:1) mišinys. Būtinas geras drenažas. Išbėgęs į padėklą vandens perteklisu išpilamas.

Karduotės dauginamos kero dalimis, kai persodinama. Aukštaūgių rūšių šakniastiebiai supjaustomi į 2-3 dalis, kad kiekviena turėtų po 1-2 lapus ir šaknis. Žemaūgiai – skroteliniai augalai dalinami į skroteles. Žaizdos pabarstomos trinta medžio anglimi. Panašiai dauginama ir šakniastiebiais arba atžalomis. Kol įsišaknija, laikoma 20°C šilumoje.
Karduotes galima dauginti ir lapo auginiais (dalimis). Subrendę lapai supjaustomi 5-8 cm ilgio gabaliukais, o platūs lapai dar perpjaunami išilgai. Auginiai apibarstomi medžio anglies milteliais ir 3-5 dienas laikomi sausai, kad užgytų žaizdos. Paskui sodinama į drėgną smėlį 1,5 cm gyliu. Svarbu nepasodinti lapo aukštyn kojomis, viršūne žemyn, nes neaugs. Laikoma šiltai (20-22°C), laistoma tik tuomet, kai žemė išdžiūva. Įsišaknija per mėnesį, persodinama į 6 cm vazonus ir laikomi ne mažiau kaip 18°C šilumoje. Dauginti geriausia kovo-balandžio mėn, bet galima visus metus.

Margalapius augalus geriau dauginti šakniastiebiais arba atžalomis, kadangi padauginti lapų auginiais būna tik žali.
Karduotės labai nemėgsta šalčio ir šlapios žemės – pradeda pūti šaknys, ant lapų atsiranda rudos dėmės, vėliau lapai supūva. Tuomet augalą reikia išimti iš vazono, nuvalyti žemes, jeigu reikia – nuplauti šaknis ir nupjauti supuvusias. Likusios šaknys apdžiovinamos, pabarstyti medžio anglimi arba sieros milteliais. Po keleto dienų sodinama į šviežią žemę.

Kartais karduotes užpuola pūkuotasis skydamaris. Kenkėjai nuvalomi denatūrate sumirkytu šepetėliu, paskui lapai nuplaunami švariu vandeniu. Skydamariams nepatinka tabako dulkės, jų priberiama į skrotelę.