Augalų kategorijos
Gėlė Tukvis arba Pachipodiumas (lot. Pachypodium), nors ir kilusi iš tropinių kraštų, priklauso didelei augalų grupei kuriems paprastai nėra reikaligos įpatingos priežiūros sąlygos. Vienintelė sąlygą augalo tukvio gerovei užtikrinti yra ne per žema temperatūra. Šios palmės gimtinė – Magadaskaras. Giminę sudaro apie 20 rūšių medžių ir krūmų, sutinkamų Madagaskare ir Pietų Afrikos pusdykumose. Daugiausiai pardavinėjama Pachypodium Lamerei atmaina kurią dar dažnai vadina Madagaso palmėmis.
Nepaisant to, kad tukvių auginimas yra gana paprastas, Gimtuosiuose kraštuose ši rūšis dabar yra saugoma ir augalo sunaikinimas ar sužalojimas gali užtraukti nemenką baudą. Laimei, didžioji jų dalis auga kalnų vietovėse.
Pati žymiausia rūšis yra Lamerei Pachipodiumas (lamrei.), verčiant “Madagaskaro palmė”. Tai medis užaugantis iki 8 metrų aukščio. Viršūnėje žalias vainikas kurio lapai iki 30 cm ilgio ir 4-9 cm pločio.
Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo sukulentai, kuriuos ankščiau augino tik kolekcininkai, jų buvo neįmanoma gauti nusipirkti. Dabar populiariausių rūšių ar hibridinių stapelijų, adeniumų ar tukvių yra daugumoje didesnių gėlių parduotuvių.
Tukviai (Pachypodium) kilę iš Pietų Afrikos, Madagaskaro salos. Ten jie užauga dideli. Dėl tvirto aukšto kamieno ir lapų skortelės viršūnėje vietiniai gyventojai juos vadina palmėmis. Tukviai – medėjantys augalai storu, vandenį kaupiančiu, tankiai arba retai dygliuotu (kartais bedygliu) stiebu, ilgais siaurais ar platesniais lapais, kurie ramybės periodu dažnai nukrenta. Kitaip negu kaktusai, dauguma tukvių gali žiemoti šiltai, todėl juos lengviau prižiūrėti.
Tankiašakis tukvis (Pachypodium saundersii) nedidukai, storu ir trumpu cilindro formos stiebu. Iš stiebo išauga 3-4 ūgliai su ilgais rudais dygliais ir žaliais kiaušinio formos lapais viršūnėje.
Stambialapis tukvis (Pachypodium lamerei) savo gimtinėje užauga net iki 6 m aukščio. Stiebas ilgas, aukštas ir dygliuotas, su ilgais svyrančiais lapais viršūnėje. Prie lapų pamato styro 3 dygliukai. Gali išgyventi temperatūrai nukritus iki -10°C. Pražysta vasarą, maždaug 10 metų amžiaus. Žiedai balti su gelsvu atspalviu, kvepia. Namuose dažniausiai nežydi.
Žemasis tukvis (Pachypodium brevicaule) žydi didžiuliais šviesiai geltonais žiedais. Stiebas panašus į storą gumbą, pilkas, šoniniai ūgliai trumpi, žali su sidabriniu atspalviu. Lapai pailgi arba kiaušinio formos, nusvirusiais kraštais, 3 cm ilgio ir 1 cm pločio. Kai augalas ilsisi ir numeta lapus, stiebas atrodo kaip akmenų krūva.
Sultingasis tukvis (Pachypodium succulentum) gimtinėje užauga 1,5 m aukščio ir 2 m skersmens. Stiebas storas ir trumpas, su daug šoninių ūglių. Lapai ilgi, linijiškai lancetiniai, prie pamato su dviem dygliukais. Žydi nedidukais baltais arba rausvais žiedeliais pavasarį ir vasarą. Gali išgyventi net trumpai atšąlus iki – 7°C.
Aukštasis tukvis (Pachypodium geayi), kaip ir stambialapis tukvis, dažnai auginamas namuose. Jie panašūs, bet skiriasi stiebo forma ir spalva.
Pachypodiumai šilumamėgiai, vasarą jiems geriausia 25-27°C, žiemą – 14-15°C šilumos. Nepakenčia šaltų palangių, vazoną reikia statyti ant medinio padėklo ar putoplasto. Vasarą galima išnešti į lauką arba balkoną. Jiems reikia daug šviesos ir saulės, geriausiai jaučiasi ant pietinės palangės.
Nuo gegužės iki rugsėjo laistoma saikingai, žemė turi būti truputį drėgna. Jeigu vandens neužtenka, augalas ima mesti lapus – taupo vandenį. Perliejus lapai suminkštėja, vysta, kartais paruduoja galiukai, paskui nukrenta. Prieš ramybės sezoną numeta apatinius, o kartais ir visus lapus (nelygu rūšis), tuomet nelaistoma. Vėl laistyti pradedama, kai ima augti nauji viršūniniai ūgliai. Visus metus šiltai laikomi tukviai neturi ramybės periodo ir nenumeta lapų, bet tuomet dažniausiai ir nežydi. Žemasis tukvis laistomas visus metus.
Kai pradeda augti nauji lapai, tręšiama kas mėnesį kaktusams arba sukulentams skirtomis trąšomis. Tukviai nebijo sauso oro, todėl namuose gerai jaučiasi net žiemą.
Jauni, greitai augantys augalai persodinami kasmet pavasarį, didesni tukviai – kas 2-3 metai, o vėliau ir dar rečiau. Tukviai gerai jaučiasi, kai šaknims vazone ankšta. Žemė turi būti puri, silpnai rūgšti. Tinka lapinės žemės, durpių, komposto, smėlio ir smulkintų raudonų plytų (1:1:1:1:1) mišinys.
Tukviai jautrūs staigiai temperatūrų kaitai, todėl vasarojusius lauke (geriausiai balkone arba po stogeliu) prieš atšąlant orams būtina pernešti į kambarį. Tukviai nuodingi, o jų dygliai labai aštrūs, persodindami saugokite rankas.
