Augalų kategorijos
Gėlė Vaisgina (Ajuga) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis, rečiau vienmetis augalas arba puskrūmis. Ajuga – iškreiptas žodis aguja, kilęs iš graikiško žodžio agyios – sąnarių silpnumas. Seniau šiais augalais buvo gydomas reumatas, jie nuo seno vartojami medicinoje kaip žaizdas dezinfekuojanti priemonė. Šviežios žolės arbata buvo gydomi medžiagų apykaitos sutrikimai, plaučių uždegimas, dizenterija.
Kai kurių dekoratyvinių formų vaisginos jau nuo XVI am. auginamos darželiuose. Gentyje yra 50 rūšių, paplitusių Europoje vidutinio klimato juostoje ir Kaukaze.
Lietuvoje natūraliai auga 3 vaisginų rūšys. Tai šakniastiebiniai, žemi (10-40 cm aukščio) augalai. Stiebas keturbriaunis, šliaužiantis, su palaipomis ar be jų. Lapai ovalūs, nusmailėję. Jie gražūs visą žiemą. Žiedynas varpos formos, sudarytas iš žiedų menturių lapų pažastyse. Žiedai mėlyni, kvapūs, medingi.
Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai – šviesiai rudi maži riešutėliai, kuriuos išnešioja skruzdėlės. Gėlynuose dažniausiai auginama šliaužiančioji vaisgina ir jos kultivarai, rečiau gauruotoji vaisgina.
Šliaužiančioji vaisgina (Ajuga reptans L.) paplitusi Europoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze. Savaime auga drėgnose pievose, prie upelių, lapuočių ir šviesiuose mišriuose miškuose, pamiškėse, miško aikštelėse. Dažna ir Lietuvoje. Tai 10-25 cm aukščio augalas trumpu šakniastiebiu, ilgomis, šliaužiančiomis, lapuotomis palaipomis, kurių viršūnėse susiformuoja naujos lapų skrotelės, įsišaknijančios žemėje.
Sodinių formų ir veislių lapai būna purpuriniai ar išmarginti įvairiaspalvėmis dėmėmis. Stiebiniai lapai bekočiai, ovalūs, į viršūnę lapai mažėja ir virsta pažiedėmis. Apatinės pažiedės žalios, viršutinės dažniausiai violetinės. Žiedai mėlyni, po 6-8 susitelkę į menturius, kurie sudaro varpos pavidalo žiedyną.
Žydi gegužės viduryje – birželio pradžioje apie 3 savaites. Sėklos prinoksta liepos mėn. Jeigu nereikia sėklų, peržydėjusius žiedynus reikia nukirpti. Po žydėjimo išleidžia palaipas, kurių galuose susiformuoja naujos lapų skrotelės. Žiemoja nepridengta, lapai žaliuoja ir žiemą. Tai polimorfinė rūšis – gamtoje randamos įvairios savaiminės formos ir varietetai.
Gėlynuose dažniausiai auginami šliaužiančiųjų vaisginų kultivarai:
‘Alba’- žiedai balti, lapai tamsiai žali;
‘Atropurpurea’ – žiedai mėlyni, lapai purpuriniai, metalinio blizgesio, po žydėjimo lapai, o ypač naujos skrotelės paryškėja ir tokie išlieka iki rudens ar net per žiemą;
‘Bronze Beauty’ – žiedai mėlyni, lapai bronzinio atspalvio;
‘Burgundy Glow’ – žiedai mėlyni, lapai baltai rožiniai;
‘Delidhtfu” – žiedai mėlyni, lapai balkšvai rausvi;
‘Multicolor’ – žiedai mėlyni, lapai pavasarį ryškiai purpuriniai, vėliau išmarginti raudonomis, geltonomis, rudomis ar rožinėmis dėmėmis, kurios keičiasi visą vasarą;
‘Palisander’ – žiedai mėlyni, lapai rausvi;
‘Pink Beauty’ – žiedai rožiniai;
‘Purpurea’ – lapai tamsiai rudai raudoni, žiedai raudoni;
‘Rosy Spires’ – žiedai rožiniai;
‘Teppichrosa’ – žiedai rožiniai, lapai rausvai žali;
‘Variegata’ – labai dekoratyvi, žiedai mėlyni ar violetiniai, lapai su baltai geltonomis dėmėmis.
