Augalų kategorijos
Dažniausiai tai kiliminiai augalai šliaužiančiais ir įsišaknijančiais stiebais. Lapai gausiai pūkuoti, žiedeliai 1,5 cm skersmens, balti, rausvi, alyviniai arba gelsvi. Jie būna paprasti arba pilnaviduriai, sutelkti į nedidelius, tankius šluotelės formos žiedynus. Nuo seno dažniausiai gėlynuose auginami alpiniai ir kaukaziniai vaistučiai, rečiau driekaniniai, rausvieji, Arenso ir Ferdinando Koburgo vaistučiai.
Alpiniai vaistučiai (Arabis alpina L.) savaime auga Urale, Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Skandinavijoje, Vakarų Europos aukštikalnėse ir Šiaurės Amerikoje. Tai daugiametis, iki 35 cm aukščio augalas. Auga pagalvėlės formos kupsteliais, kurie nesunyksta, žiemoja. Pašakniniai lapeliai ovalūs, stiebiniai – ovaliai pailgi, pilkšvi. Žiedeliai balti arba rausvi, iki 1 cm skersmens, sutelkti į šluotelės formos žiedynus, maloniai kvepia. Žydi balandžio – gegužės mėn. apie 25-30 dienų. Sėklos subręsta liepos mėn.
‘Schneehaube’ alpiniai vaistučiai užauga 10-25 cm aukščio. Žiedeliai balti, iki 2 cm skersmens, sutelkti į nemažus, iki 15 cm ilgio šluotelės formos žiedynus. Žydi balandį 25-30 dienų.
‘Flore pleno’ vaistučiai labai panašūs į rūšinius augalus, bet žiedai dvigubai stambesni, žiedynai ilgesni ir panašūs į leukojas. Žydi gausiai nuo gegužės pradžio iki birželio vidurio.
‘Rosea’ vaistučiai užauga iki 20 cm aukščio, žiedeliai rausvi, iki 2 cm skersmens. Žiedynai iki 12 cm ilgio. Žydi nuo balandžio pabaigos apie 30-35 dienas.
Dauguma vaistučių geriausiai auga saulėtoje vietoje, kai kurie – pusiau pavėsyje. Jeigu vaistučiai gerai jaučiasi, jie greitai plečiasi į šonus, žydi gausiai, lapų skrotelės tankios. Nepakenčia stovinčio vandens, sunkios, labai derlingos žemės, neperpuvusių organinių trąšų. Jeigu žemė gėlyne labai sunki, tinka komposto ir smėlio mišinys (1:1 ar 2:1), apačioje būtinas drenažas. Tai idealus augalas alpinariumui, atraminėms sienelėms ir pan.
Atvirose vietose, ypač ant kalvos, besniegę žiemą vaistučiai gali apšąlti ar net iššąlti – juos reikia užkloti eglišakėmis ar lapais. Kai pavasarį anksti nutirpsta sniegas, bet žemė dar įšalusi, augalus būtina saugoti nuo saulės, nes gali apdegti kaip spygliuočiai ar rododendrai.
Rūšiniai augalai dauginami sėklomis, pilnaviduriai ir margalapiai aistučiai – auginiais ir kero dalimis. Sėklos sėjamos pavasarį arba prieš žiemą, sėjinukai pražysta antraisiais metais. Keras dalinamas vasaros pabaigoje. Iš 3-4 augalų išeina apie 20 naujų kerelių. Jie sodinami kas 30-35 cm. Auginiais dauginama nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio. Tinka 6-8 cm ilgio jaunų ūglių viršūnės. Apatiniai 2-3 lapai nuskabomi ir sodinama į daigyną. Lysves būtina pritemdyti, gausiai palaistyti. Šaknis užaugina per 2-3 savaites. Į nuolatinę vietą persodinama tų pačių metų rugpjūčio mėn.
Gėlynuose dažniau auginami ne alpiniai, bet kaukaziniai vaistučiai. Vieni autoriai juos išskiria į atskirą rūšį, kiti aprašo kaip alpinių vaistučių porūšį arba varietetą. Pagrindinis skirtumas tarp alpinių ir kaukazinių vaistučių – žydėjimo laikas (kaukaziniai žydi vėliau), be to, išvesta nemažai puošnių kaukazinių vaistučių kultivarų. Apie juos ‘Rojaus soduose’ – kitą sykį.
