Gėlė Žvakūnė (Pachystachys lutea) – akantinių (Acanthaceae) šeimos augalas iš Meksikos ir Peru. Jis taip pat žinomas Kamro vardu.

Lapai žali, lancetiški, smailėjančiais galais, 8 – 12 cm ilgio, poromis išsidėstę ant plonų stiebų.

Žiedynai – žvakės, susidaro stiebų viršūnėse. Žiedyno ilgis iki 10 cm. Pirmiausia pastebimos ryškiai geltonos pažiedės. Vėliau pastebimi balti žiedai, kurie būna iki 5 cm ilgio. Žiedai peržydi greitai, tačiau pažiedės augalą puošia dar ilgai.

Žvakūnės gerai jaučiasi visuose saulėtuose kambariuose, kuriuose 18 – 20º C.

Žiemą laikyti vėsiai, tačiau temperatūra neturi nukristi žemiau 12º C. Rudenį dauguma lapų nukrinta, tačiau nuo pavasario vėl pradeda lapoti.

Pavasarį reikia genėti, patrumpinant visus stiebus. Negenint augs ploni, ilgi stiebai, kurie vėliau išluš.

Nukirptas viršūnes galima panaudoti dauginimui, tačiau jos turi būti su 3 lapų poromis.

Šaknydinimui šakelę reikia įsmeigti į žemę ir uždengti plėvele ar stikliniu gaubtu. Jei plėvele, tuomet reikia uždengti taip, kad ji nesiliestų prie augalo. Prigijus, gaubtą nuimti. Augaliukams paaugus viršūnes nugnybti, kad šakotųsi.

Persodinti kasmet, pavasarį.

Vasarą gausiai laistomi, tačiau nepaliekant vandens padėkliuke,žiemą, retai.

Tręšti nuo pavasario iki rudens pagal sezoniškumą, augimą, vėliau žydėjimą skatinančiomis, spalvą ar ilgą žydėjimą išlaikančiomis trąšomis.

Gražiausi augalai 2 – 3 metų. Senesni mažiau žydi, o sumedėjusios apatinės dalys neišvaizdžios, nes lieka be lapų.

Bent kas 4 metai reiktų užsiauginti naujų augaliukų, kad saulės spindulėlį turėtume savo namuose.