Gėlės Kanai, augalas kanas

Kanas yra nuostabiai grakšti gėlė. Ko gero, nė viena gėlė mano sode nepuošia jo taip, kaip kanas, ir aš daug laiko praleidžiu šiems gražuoliams, kurie reikalauja kruopščios priežiūros.

Dar šiuos augalus sutiksite tokiais pavadinimais: Kanas, Kanai, Kanos, Kanna, Canna

Šiandien aš noriu pasidalinti savo patirtimi su tais sodininkais, kurie tik pradeda atrasti kanų žiedų grožį. Tai išties prašmatnus, pietietiškas augalas, tikras mūsų sodų perlas, įnešantis į juos šiek tiek egzotikos.

Gamtoje šią gėles galima sutikti šiltesnio klimato šalyse. Kanai auga Afrikoje, Indijoje ir Pietų Amerikoje. Tai daugiametis augalas, kuris turi stambias šaknis, storą stiebą ir didėlius, plačius lapus. Mūsų klimato sąlygomis žydi visą vasarą.

Tačiau lauke, deja, nežiemoja. Jokie bandymai uždengti ar kitaip paruošti žiemai lauko sąlygomis neišgelbės nuo mūsų rūsčiųjų žiemų, todėl reikės įpatingo dėmesio juos tinkamai paruošti peržiemoti iki kito pavasario.

 

Kaip tinkamai sodinti kanus

 

Gėlė kanas yra šiek tiek įnoringas augalas ir reikalauja dėmesio. Šiam augalui tiks ne bet kuri vieta jūsų sode. Jai reikalingas šviesus, saulės nutviekstas ruožas be skersvėjų. Be to, reikės maistingo grunto. Sodinimas iš iškasimas irgi nebus patys paprasčiausi, bet nepaisant to, jei tinkamai juo pasirūpinsite, šis augalas apdovanos jus pačiais rafinuočiausiais žiedais.

Beje, reikia pastebėti, kad kanus išauginti pavyks ir skurdžiame dirvožemyje, tačiau žiedų tokiu atveju nesitikėkite, o kanų grožis atsiskleidžia būtent stambiuose žiedynuose.

Žemę sodinimui reikia paruošti kruopščiai – giliai išpurenti, pašalinti visas matomas piktžoles bei pasiruošti gerą dirvą. Ji turi būti lengva, minkšta ir maistinga.

Šiam augalui reikalingas smėlingas dirvožemis su durpių ir/arba humuso priemaišomis. Venkite molingo dirvožemio, nes per daug drėgname grunte šis augalas neišsilaikys.

Įpatingai ryškiaspalvių ir stambių žiedų galite tikėtis atlikdami šiuos paprastus veiksmus:

* Paruošiama gana gili ir plati duobė (gylis ne mažiau 70-80cm plotis apie pusė metro);

* Duobės dugnas užpildomas šviežiu mėšlu. (Turi susidaryti apie 30cm sluoksnis);

* Mėšlą uždengti lengvos žemės sluoksniu (Vėl apie 25-30vm);

* Palaistyti ir leisti šiek tiek susistovėti bei pradžiūti;

* Tada galima sodinti kanų gėlių šakniastiebius.

 

Naudojant šį metodą užtikrinama kanams reikalinga šiluma kurią išskiria pamažu pūvantis mėšlas. Tokiu būdu galite tikėtis, jog kanai žydės iki pat šalčių.

Rudenį, iškasus šakniastiebius šį gruntą gerai perkaskite ir palaistykite, tokiu būdų kitais metais kanų sodinimas nereikalaus didesnio pasiruošimo. Juos galėsite sodinti į tą pačią dirvą.

Žinoma, pavasarį kanus sodinti galima tik tada, kai galutinai praeina šalčio grėsmė. Pavasario naktimis, kol šiltas oras dar neišsilaiko, temperatūra kartais krenta pakankamai žemai, ir šakniagumbiai gali žūti.

Kanai mėgsta šilumą ir nepakenčia šalčio bei drėgmės, todėl juos sodinti į atvirą gruntą galima arčiau gegužės vidurio.

Kanų šakniastiebiai gana stambūs todėl juos reikia sodinti ne arčiau nei 15 cm iki paviršiaus, kitaip laistymo ar lietaus metu jie gali būti atidengti.

 

Kanų priežiūra

 

Kaip ir kitus augalus, kanus reikia tręšti bei laistyti, be to ravėti piktžoles. Kanai mėgsta gana gausų bei šiltą laistymą, ir greitai pajaučia, kad perdžiūvo gruntas. Kanai turi ne tik gražius žiedus bet ir didėlius, dailius lapus.

Būtent per šiuos lapus drėgmė greitai išgaruoja, ir jos trūkumas greitai pasijaučia. Tačiau venkite lapų drėkinimo, nes tai veda prie grybelinių infekcijų, o pažeistus sveikus audinius pagydyti sudėtinga. Pastebėjus pirmus požymius nedelsiant pašalinkite užkrėstą augalo dalį. Nedvejokite, nes to nepadarius žus visas augalas.

Prižiūrėkite, kad žemė, kurioje auga kanai neišdžiūtų. Laistant ar tręšiant šiek tiek išpurenkite dirvą. Stambūs kanų lapai išgarina daug drėgmės, be kurios augalas negali egzistuoti. Žydinčiam augalui reikia dar daugiau drėgmės.

Ne mažiau kenksmingas ir perlaistymas – jei kanai nuolat drėgni, yra rizika plisti grybeliui. Dirvožemyje jokiu būdu neturi užsilaikyti vanduo.

Vasaros metu reikia tręšti mineralinėmis trąšomis. Sausą trąšą galima tiesiog išbarstyti aplink augalus po eilinio laistymo, po to lengvai papurenti dirvą. Purenant suardomas po laistymo ar lietaus dirvos paviršiuje susidaręs tvirtesnis sluoksnis (pluta) ir taip padidinamas vandens pralaidumas bei užtikrinama dujų apykaita.

Peržydėjusius žiedus būtina pašalinti, taip priversite augalą formuoti naujus žiedynus. Nuolat atliekant tokią prodecūrą, kanai žydės beveik be perstojo, išleisdami vis naujus ir naujus žiedus.

Pasibaigus žydėjimo periodui kanų stiebus patartina uždengti (apgaubti) ir taip apsaugoti nuo ankstyvų šalčių.

Rugsėjo pradžioje palaipsniui pradėkite mažinti, o vėliau visai nutraukite laistymą, taip paruošite šakniastiebiuis iškasimui.

 

Kanų iškasimas ir laikymas per žiemą

 

Kanai nukarpomi sulaukus pirmųjų šalčių. Po apkarpymo paliekami tik 15-20 cm iš žemės išlindę stiebukai. Laikydamas augalą už to trumpo stiebo, jį reikia iškasti kartu su dalim dirvožemio. Paprastai tai atliekama Spalio pradžioje.

Žemės nuo kanų neverta purtyti, ar kitaip bandyti pašalinti. Šakniagumbį gaubianti dirva sulaikys drėgmę ir neduos jam džiūti. Šaknis kartu su žeme reikia perkelti į saugojimo talpą (dėžė, kibiras) ir uždengti pjuvenomis ar smėliu.

Kanai turi būti saugojami vėsioje, šiek tiek, bet ne per daug dregnoje patalpoje. Temperatūra šioje patalpoje neturi viršyti 8-10 laipsnių, ir patalpa turi būti gerai vėdinama.

Periodiškai apžiūrėkite žiemojančius augalus, jeigu sąlygos netinkamos pastebėsi pakitimų. Netinkamai saugomas augalas gali išdžiūti ar supūti. Taip atsitikus puvinys greitai persimeta į gretimai saugomus augalus.

Supuvusią šaknies dalį galima pašalinti (nupjauti) ir vėl paruošti tvarkingam saugojimui.