Augalų kategorijos
Sausučiai – trumpos vegetacijos, greitai besivystantis augalai. Sėklos sėjamos balandžio mėn. į dėžutes arba tiesiai į lysvę. Sudygsta per 7-12 dienų. Nuo sėjos iki žiedų praeina 50-60 dienų, pražysta birželio-liepos mėn. Mėgsta saulėtą vietą, purią, smėlingą, silpnai rūgščią žemę. Nemėgsta drėgnų ir kalkingų dirvų. Šiuos sausučius geriausiai auginti lysvelėse. Pakenčia nedideles šalnas.
Rausvasis sausutis (Helipterum roseum (Hook.) Benth.) – iš Australijos kilęs vienmetis astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. Graikiškai helios reiškia saulę, pteron – sparną. Geltoni žiedai žiedyno viduryje primena saulę, o skaistlapiai panašūs į vabzdžių sparnus. Stiebas 30-50 cm aukščio, nešakotas, viršūnėje – pavieniai graižai. Lapai linijiški, pilkai žali. Graižai 2-4 cm skersmens, jų skraistlapiai rožiniai, raudoni, balti, antroje dienos pusėje užsiskleidžia. Vaisius – švelniais plaukeliais apaugęs lukštavaisis. Sėklos daigios 2 metai.
Manglezo sausutis (Helipterum manglesii (Lindl.) F. Muell. ex Benth.) kilę iš Vakarų Australijos. Europoje pradėti auginti anksčiau už rausvuosius sausučius. Užauga 25-30 cm aukščio. Stiebai statūs, neplaukuoti, pilkai rausvi. Lapai 5-7 cm ilgio, širdiški, apgaubia stiebą. Graižai iki 3 cm skersmens, sudaro retus skydelius. Skraistlapiai sausi, raudoni, švelniai rausvi, purpuriniai, balti. Vaisiai – smulkoki lukštavaisiai su skristukais.