Geltonoji ciberžolė

Ciberžolės tėvynė – Pietryčių Indija. Tai vienintelė vieta, kur ciberžolės auga natūraliai. Kaip prieskonis auginama Indijoje, Kambodžoje, Šri Lankoje, Indonezijoje, Kinijoje, Japonijoje, Filipinuose, Madagaskaro, Haičio salose, kur dažnai lyga ir visus metus 20-30°C šilumos.

Geltonoji ciberžolė vazoneGeltonoji ciberžolė (Curcuma raktakanta) gimininga dažinei ciberžolei, retam indiniam augalui, kuris auga labai drėgname ir šiltame šiltnamyje. Ji priklauso imbierinių šeimai ir kaip imbieras turi geltonus gumbuotus šakniastiebius, iš kurių gaminama kurkuma – garsusis indų prieskonis.

Geltonoji ciberžolė, iš kurios gaminami kitokie prieskoniai, visai neseniai pradėta pardavinėti kaip kambarinė gėlė. Tarp gražių pailgių lapų išauga tiesios, ilgos, žalsvai rožinės varpos. Vos pastebimus žiedus pusiau užstoja apatiniai žali dengiamieji lapai.

Ciberžoles gan sudėtinga auginti kambaryje. Vasarą joms reikia daug šilumos ir drėgno oro. Patalpa turi būti šviesi, bet be tiesioginių saulės spindulių. Laistykite vidutiniškai. Augimo sezono pabaigoje, kai nukrinta lapai, vazoną galima pastatyti sausoje ir vėsioje (10-15 °C) vietoje.

Ankstyvą pavasari persodinkite. Tuo metu šakniagumbį galima padalyti. Laistyti pradėkite pradėjus dygti pumpurams (augimo kūgeliams).

Gėlė Geltonoji ciberžolė
Geltonoji ciberžolė (žydinti)

Ciberžolių šakniastiebiuose yra 2-3 proc. eterinio aliejaus, gerai riebaluose tirpstančio dažo kurkumino, krakmolo, dervos, gumiarabiko ir riebalinio aliejaus. Ciberžolė varo tulžį, gydo alergijas ir uždegimus, skatina skrandžio sekreciją. Vaistiniai preparatai vartojami, kai sergama tulžies pūslės akmenlige, lėtiniu cholecistitu, kepenų ciroze, epideminiu hepatitu. Indų medicinoje ciberžole malšinamas niežulys, gydomas dermatitas, alerginiai bėrimai. Ciberžolė vartojama atsargiai, nedideliais kiekiais.

Daržinė ciberžolėDažinė ciberžolė (Curcuma longa Vab.) – imbierinių (Zingiberaceae) šeimos daugiametis žolinis, iki 1 m aukščio augalas. Šakniastiebis mėsingas, su daug ilgų šaknelių. Lapai ilgi, makštiniai. Žiedai geltoni, sutelkti į iki 15 cm ilgio žiedyną. Dauginama šakniastiebių dalimis. Indijoje ciberžolių šakniatsiebiai sodinami balandžio-gegužės mėn., maždaug kas 60 cm. Derlius kasamas maždaug po 7-9 mėn. Iškastus šakniastiebius reikia kuo greičiau išvirti (ne vėliau kaip po 2-3 dienų). Verdama 45-60 min., kad suminkštėtų, paskui džiovinami saulėje. Kad gražiau atrodytų, poliruojami rankomis arba mechaniškai.

Kaip prieskonis naudojami į miltelius sumalti šakniastiebiai, kurie išsiskiria silpnu, deginančiu ir kartoku skoniu, maloniu nestipriu aromatu. Ciberžole įtrinti produktai ilgiau išlieka šviežūs. Tai pagrindinis kario (curry) ir kai kurių kitų prieskoninių mišinių komponentas ir vienas mėgiamiausių prieskonių Rytuose.

Ciberžolės prieskoniai (milteliai)Ciberžole gardinami mėsos, žuvies, ryžių, daržovių patiekalai. Milteliai dedami į marinatus žuviai, tešlą, daržovių įdarą pyragaičiams. Be ciberžolės neįsivaizduojama Vidurinės Azijos tautų kulinarija. Uzbekijoje šiuo prieskoniu gardinama virta aviena, avienos sriuba su ropėmis, ryžių košė, plovas. Tadžikijoje ciberžole dažomi saldūs gėrimai.

Plovui pagardinti užtenka ¼ arbatinio šaukštelio ciberžolės 1 kg ryžių. Milteliai beriami į vandenį prieš dedant ryžius. Tamsių spalvų audiniai, palaikyti ciberžolės užpiluose, atgauna pirminę spalvą, o pamirkyti ir išdžiovinti baltiniai malšina niežulį, gydo dermatitą ir alerginį bėrimą.