Augalų kategorijos

Gudobelės medis

Vienai gausiausių erškėtinių šeimos genčių priklauso 100 – 200 rūšių nedidelių medelių ir krūmų, paplitusių vidurinėje ir pietinėje Šiaurės pusrutulio zonoje. Gudobelės dažniausiai aksčiuotos – dalis ūglių pavirtę dygliais (kai kurių rūšių – net 10 cm ilgio). Lapai paprasti, sveiki arba skiautėti, dantytais pakraščiais, su prielapiais.

Gudobelės žiedaiNedideli gudobelės žiedai (1-2 cm skersmens) yra balti, susitelkę skydiškuose žiedynuose ūglių viršūnėse. Žydi gegužės, kartais ir birželio mėnesį. Vaisiai – geltoni, oranžiniai, raudoni arba juodi obuolėliai, prinokstantys rugsėjo ar spalio mėnesį. Jie kabo ant šakučių iki stipresnių šalčių. Vaisiai ne tik malonaus skonio, bet ir turtingi vitaminų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Gudobelės gražios ir tuomet, kai žydi, ir kai brandina vaisius, o visų jų vaisiai valgomi – jeigu per maži žmonėms, tai mėgstami paukščių. Jei ne stambūs, kieti kauliukai, gudobelės mūsų soduose tikriausiai augtų lygiomis teisėmis su kitais vaismedžiais. Tiek žiedai, tiek vaisiai naudojami širdies ligoms gydyti. Yra sukurta nemažai kultivarų spalvingais arba pilnaviduriais žiedais ir stambesniais vaisiais.

Lietuvoje dažniau auginamos gudobelės

GudobelėsVienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.) natūraliai paplitusi mūsų krašte, gana dažnai auga pamiškėse, upių pakrantėse, ypač kur sunkios, kalkingos dirvos. Šis augalas, tai 3-5 m aukščio krūmas (kartais iki 10 m aukščio medis) trumpais dygliais ir skiautėtais lapais. Gudobelės žiedai po 10-18 susitelkę tankiuose stačiuose žiedynuose. Elipsiški tamsiai raudoni, iki 1 cm ilgio vaisiai su vienu kauliuku prinoksta rugsėjo mėnesį ir nenukrinta iki pavasario. Šio ilgaamžio augalo žiedai ir vaisiai naudojami medicinoje, o iš gražios ir tvirtos medienos tekinami ir graviruojami įvairūs dirbiniai. Kai kur auginami šios gudobelės kultivarai ‘Stricta’ (glaustašakis), ‘Variegata’ (baltai taškuotais lapais) ir ‘Macrocarpa’ (stambesniais vaisiais).

Grauželinė gudobelė​Grauželinė gudobelė (Crataegus laevigata (Poir.) DC.) pas mus savaiminė, bet reta. Tai aukštas krūmas arba medelis šviesiai pilku kamienu ir šakomis. Lapai kiaušiniški, viršūnėje negiliai skiautėti, žiedai susitelkti po 6-12, neretai su rausvu atspalviu. Vaisiai iki 1-1,3 cm ilgio, dažniausiai su 2 kauliukais. Pačios gražiausios mūsų sodybose auginamos gudobelės išvestos būtent iš šios rūšies. Tai ‘Candidoplena’ – baltais pilnaviduriais žiedais, ‘Paul’s Scarlet’ – raudonai rožiniais pilnaviduriais, ‘Plena’ – baltais, vėliau kiek paraustančiais pilnaviduriais, ‘Rubra Plena’ – rožiniais pilnaviduriais, ir ‘Rosea’ – rožiniais žiedais.

Miškinė gudobelėMiškinė gudobelė (Crataegus ripidophylla Gand.) gana dažna, ypač vakarinėje Lietuvos dalyje. Užauga iki 2-8 m aukščio, lapai giliai skiautėti, žiedai ir vaisiai beveik nesiskiria nuo grauželinės ir vienapiestės gudobelių.

Juodoji gudobelėJuodoji gudobelė (Crataegus nigra Waldst. et Kit.) savaime auga Centrinėje ir Pietų Europoje. Šio neaukšto medelio lapai trikampiški arba kiaušiniški, negiliai skiautėti, žiedai rausvai balti, o nedideli blizgantys vaisiai – juodi.

Raudonoji gudobelėRaudonoji gudobelė (Crataegus sanguinea Pall.) paplitusi Rytų Europoje bei Centrinėje Azijoje. Tai 5-7 m aukščio medelis rudai raudonomis šakomis, kiaušiniškais, negiliai skiautėtais lapais, kurie rudenį nukrinta anksčiau negu daugelio kitų rūšių gudobelių. Balsvi žiedai susitelkę tankiuose žiedynuose. Rutuliški vaisiai iki 1 cm skersmens, raudoni.

Hibridinė slyvalapė gudobelėHibridinė slyvalapė gudobelė (Crataegus x prunifolia (Poir.) Pers.) – iki 4-6 m aukščio medelis tvirtais 3-7 cm ilgio aksčiais. Lapai kiaušiniški, rudenį paraustantys. Balti žiedai raudonomis kuokelių dulkinėmis išsiskleidžia gegužės pabaigoje, o visą rudenį šakeles puošia skaisčiai raudoni blizgantys vaisiai.

Švelnioji gudobelėŠvelnioji gudobelė (Crataegus mollis (Torr. et A. Gray) Scheele) kilusi iš Šiaurės Amerikos. Šis 8-13 m aukščio medis skėtiška laja, plačiai kiaušiniškais, negiliai skiautėtais lapais žydi gegužės mėnesį. Stambūs (2-2,5 cm skersmens), beveik apvalūs raudoni vaisiai su 5 kauliukais. Jie prinoksta rugsėjo mėnesį ir yra vieni iš skaniausių. Pošvelnė gudobelė (C. submollis Sarg.) panaši į švelniąją, bet mažesnė, o vaisiai smulkesni.

Taškuotoji gudobelėDar viena Šiaurės Amerikos rūšis – taškuotoji gudobelė (Crataegus punctata Jacq.) užauga iki 6-10 m aukščio. Jos plati laja birželio pradžioje pasipuošia iki 2 cm skersmens baltais žiedais, o rudenį prinokstantys stambūs pailgi vaisiai skoniu primena obuolius.

Vėduoklinė gudobelėVėduoklinė gudobelė (Crataegus flabellata (Bosc) K. Koch) paplitusi Šiaurės Amerikoje. Tankus aukštas krūmas nedideliais tamsiai žaliais skiautėtais lapais ir tvirtais, truputį lenktais aksčiais. Gausiai žydi baltais žiedais pavasarį, o rudenį pasipuošia ryškiai raudonais smulkiais vaisiais. Lietuvoje retokai auginama, nors tai viena dekoratyviausių gudobelių.

Be paminėtų, Lietuvos parkuose, sodybose ir miestų želdynuose pasitaiko ir kitų atvežtinių rūšių – altajinių, apskritalapių, Duglaso, džiungarinių, paupinių, penkiapiesčių, pilkažievių, sibirinių, skiauterėtųjų, sultingųjų ir kitokių gudobelių.

Gudobelės sodinukaiGudobelės augalas dažniausiai dauginamas sėklomis. Sėjama rudenį. Kai kurios sėklos sudygsta kitą pavasarį, bet daugiausiai – po metų, o nemažai ir visai nesudygsta. Dekoratyvių ir sodinių formų gudobelės skiepijamos, kartais pavyksta įšaknydinti gudobelės medžio auginius. Auga lėtokai, bet anksti užaugina ilgą, tvirtą liemeninę šaknį, todėl į nuolatinę vietą sodinamos kuo jaunesnės. Truputį plinta šaknų atžalomis (jeigu reikia, jas galima atskirti ir persodinti). Geriausiai auga derlinguose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir prastesnes dirvas.

Gudobelės augalas su žiedaisGudobelės medžiai gausiai žydi ir dera atvirose, saulėtose vietose. Šalčiams dauguma rūšių pakankamai atsparios, jas šiek tiek puola ligos ir kenkėjai. Puikiai tinka tankioms, nepraeinamoms, aukštoms ir vidutinio aukščio gyvatvorėms, gražiai atrodo pasodintos pavieniui ar nedidelėmis grupėmis. Taisyklingos gyvatvorės karpomos anksti pavasarį ir vidurvasarį, o laisvai augančių gudobelių genėti nereikia – pašalinamos tik sausos ar nesveikos šakos.

Gudobelės auginimas
Gudobelė (augalas)