Japoninė Aukuba (Hosoba Hoshifu)

Aukubos (Aucuba) genčiai priklauso trys iš Rytų Azijos kilusios rūšys. Iš jų tik viena – japoninė aukuba ( Aucuba japonica Thunb.) Tai graži sedulinių šeimos geltonai taš­kuotais lapais gėlė, kilusi iš Japo­nijos. plačiai auginama šiltesnio klimato šalių želdynuose. Tai visžalis, iki 2-4 m aukščio, tankus stačiašakis krūmas žaliomis šakomis, dideliais (iki 20 cm ilgio) elipsiškais arba siaurai kiaušiniškais lapais.

Krūmas Japoninė aukubaAugalas dvinamis – vieni krūmai augina tik piestelinius žiedus (iš kurių vėliau išauga uogos), kiti – tik kuokelinius. Smulkūs, neryškūs purpuriniai piesteliniai žiedai susitelkę tankiuose žiedynuose šakelių viršūnėse, o palyginti panašūs kuokeliniai skleidžiasi ilgakočiuose puriuose žiedynuose. Žydi pavasarį, apie 2 cm ilgio apskritos arba pailgos raudonos uogos prinoksta rudeniop ir nenukrinta per visą žiemą. Augalai dera tik tuomet, jeigu netoliese auginamas ir “vyriškas” augalas su kuokeliniais žiedais.

Sukurta nemažai aukubų kultivarų, ypač geltonai taškuotais ir dėmėtais lapais – ‘Bicolor’, ‘Crotonoides’, ‘Crotonifolia’, ‘Gold Dust’, ‘Golden King’, ‘Golden Spangles’, ‘Picturata’, ‘Sulphurea’, ‘Variegata’. Kiti dažnesni kultivarai – ‘Dentata’ (banguotais lapais ir keletu ryškių „dantelių“ prie lapo viršūnės), ‘Hillierii’ (dideliais sodriai žaliais lapais, karmino raudonumo uogomis), ‘Lance Leaf’ (siauresniais, lancetiniais lapais), ‘Nana’ (žemaūgis), ‘Nana Rotundifolia’ (gausiai dera, žemaūgis su tamsiai žaliais plačiais lapais), ‘Salicifolia’ (tamsiai žaliais siaurais lapais), ‘Viridis’ (tamsiai žaliais lapais).

Japoninė aukuba – septintos zonos augalas, negali augti ten, kur žiemą temperatūra nukrinta iki -17 Cº, o geriausiai jaučiasi, kai žiemos nebūna šaltesnės kaip -12 Cº. Visa kita būtų puiku – nors mėgsta derlingas, drėgnokas, purias priemolio dirvas, prisitaiko ir prastesnėmis sąlygomis, gerai auga pusiau pavėsyje ir pavėsyje (net margalapiai augalai), atspari ligoms ir kenkėjams, pakenčia karpymą ir formavimą, nesunkiai dauginama sėklomis arba vasaros auginiais. Auga lėtai, želdynuose paprastai neviršija žmogaus ūgio.

Japoninė aukuba (medelis)Lietuvoje aukubą puikiausiai galima auginti vazone. Idealu – žiemos sode. Kai augalas nedidelis, vazoną vasarą galima laikyti lauke, o žiemą – vėsioje ir šviesioje patalpoje arba (prasčiau) kambaryje. Gerai auga vėsiose ir vidutinės temperatūros patalpose.

Žemė vidutinio sunkumo su moliu, laidi ir derlinga (puveninga). Gėlyne auginamos ir gerai įsišaknijusios aukubos sausroms atsparios, o vazonuose reikia nuolat ir reguliariai laistyti. Šiltesnio klimato šalyse jas rekomenduojama auginti pavėsyje, bet pas mus nepakenks ir saulė, jeigu apšvies tik augalą, bet nekaitins vazono. Kiekvieną pavasarį, kai pradrda augti nauji ūgliai, pravartu patręšti kompleksinėmis trąšomis. Genėti ir formuoti geriausia vasarą.

Žydi kovo— balandžio mėn., po to pradeda augti. Išretinti ir nugenėti leidžia naujas at­žalas. Persodinami balandžio mėn.— jaunesni augalai kas 1—2, senesni — kas 3—5 metus.  Gegužės pa­baigoje galima išnešti į lauką (pu­siau užpavėsintą vietą) arba laikyti ge­rai vėdinamoje patalpoje. Saikingai laistyti ir purkšti. Vasarą, intensyvaus augimo periodu, laikyti pusiau ar visai užpavėsintoje vietoje, gausiai laistyti, kartkartėmis purkšti, tręšti kas 2 savai­tės mišiniu, kuriame mažiau azoto. Ne­patartina dažnai keisti vietą. Rudenį ir žiemą ramybės periodas. Tinka šviesi ar pusiau užpavėsinta, 4—12°G tem­peratūros patalpa. Gėlę laistyti saikingai. Per šiltai laikomus augalus puola ama­rai ir skydamariai. Japoninė aukuba dauginama ūgliais, dažniausiai rugpjū­čio mėn.