Jurginų dauginimo būdai

urginai gali būti dauginami sėklomis, auginiais ir gumbais. Hibridinių jurginų sėklos sėjamos anksčiau negu vasarinių jur­ginų: vasario pabaigoje – kovo pradžioje.

Veislės ypatybes lengviausia išlaikyti dalijant kerą, tad dauguma sodininkų jurginus daugina būtent taip. Dalyti kerus galima tiek iš karto nukasus, tiek visu gumbų laikymo periodu iki pat jurginų sodinimo pavasarį.

Bet kuriuo atveju gumbų kerus reikia peržiūrėti, sergančius ir sudžiūvusius šakniagumbius pašalinti. Stambius kerus tvirtu peiliu ar kitu tinkamu įrankiu ga­lima padalyti į 2-6 dalis. Turint patirties, jas galima dar dalyti į tiek dalių, kad liktų 1-2 šakniagumbiai ir dalis šaknies kaklelio su bent vienu augimo pumpuru. Ne visi gumbai šaknies kaklelio zonoje turi au­gimo pumpurą! Manoma, kad jei stiebo skersmuo prie pagrindo ne mažesnis kaip 2 cm, jį dar galima dalyti. Dalijant gumbų kerus, pjūvių vietas rekomenduojama ap­doroti kokiu nors biologiniu ar cheminiu fungicidu, medžio anglies milteliais ar medžio pelenais. Padalytus kerus sodinti rekomenduojama tik kitą dieną.

Norint pavasarį smulkiai padalyti ke­rus, ant kurių nematyti augimo pumpurų, juos iš saugyklos reikia atsinešti 2-3 savai­tėm anksčiau nei paprastai. Jurginų kerai apžiūrimi, pašalinami ligoti ir sudžiūvę. Tada jie sodinami į dėžutes ar kitokias talpyklas ir iki pusės ar dviejų trečdalių už­pilami lengvu drėgnu substratu (durpėmis, vermikulitu, pjuvenomis, kokosinių pal­mių plaušais). Pasodinus, labai saikingai palaistomą. Laikant 17-20 °C temperatū­roje (galima ir tamsoje), po 10-15 dienų iš miegančių pumpurų pradeda kaltis daigeliai. Tada šakniagumbiai išimami iš substrato ir padalijami. Padalytus kerus re­komenduojama iš karto sodinti į nuolatinę vietą lauke, bet galima sodinti ir į vazonus, polietileninius maišelius ir pan.

Labiau patyrę jurginų augintojai šiuos augalus dažnai daugina auginiais. Taip galima gauti daug sodmenų, išaugę jurginai paprastai būna sveiki, žiedai kokybiški ir net truputį didesni. Jurginų kolekcininkai taip daugina naujas, labai vertingas, bet,kaprizingas ir sunkiai iš­silaikančias veisles. Taip stengiamasi at­naujinti senesnę veislę. Iš laiku įšaknytų auginių išaugę jurginai pradeda žydėti nė kiek ne vėliau, negu išaugę iš gumbų. Daugumos veislių jurginų auginiai iš­augina nedidelius per žiemą gerai išsi­laikančius šakniagumbius.

Dauginant stengiamasi parinkti svei­kus ir gyvybingus šakniagumbius. Jei augalų sveikatingumas negarantuojamas, gumbus geriau sodinti į atskirus vazonė­lius, siekiant išvengti infekcijos plitimo. Kerai gali būti ir seni, stambūs, bet ge­riausia naudoti smulkesnes kero dalis. Stambius kerus reikia susmulkinti, ilgus šakniagumbius – patrumpinti. Stambių gumbų pirmieji ūgliai būna labai stori ir prasčiau šaknijasi.

Anksčiausiai dauginti skirti šaknia­gumbiai gali būti sodinami antroje vasario pusėje. Išimtis: kai norima išgelbėti sergantį vertingą gumbą, sodinama vasario pra­džioje ar viduryje, bet tuo metu būtina pa­pildomai apšviesti. Dauginimui auginiais baigiama sodinti balandžio pradžioje, nes iš vėlyvųjų auginių nebeišauga laikyti tinka­mi šakniagumbiai. Tik vėlai gauti vertingų veislių jurginai dar dauginami iki gegužės (tada juos reikia kitaip laikyti per žiemą).

Paruošti gumbai sodinami vertikaliai arba įstrižai į dėžutes ar vazonėlius, pripil­dytus 5-15 cm storio geros struktūros sub­strato (tai gali būti durpės su smėliu, lapinė žemė su smėliu ir pan.). Gumbai užpilami substratu iki 2/3 ar 3/4 jų aukščio, palieka­mas tik šaknies kaklelis su pumpurų juosta. Kol prasikals pirmi daigeliai, ideali dirvos temperatūra yra 21-27 °C, bet ne žemesnė nei 18 °C. Oro temperatūra – apie 20 °C. Būtina saikingai apšviesti.

Maždaug po trijų savaičių, pradėjus augti ūgliams, oro temperatūrą reikėtų sumažinti iki 15 °C, o apšvietimo laiką pa­ilginti. Šakniagumbiai visai nelaistomi, tik dažnai apipurškiami. Tokiomis sąlygomis ūgliai neištįsta, būna tvirti, trumpais tarpu-bambliais, greičiau ir geriau šaknijasi.

Auginiai dauginti tinkami tada, kai turi 2-3 tikrųjų lapelių poras ir jų aukštis būna ne mažesnis kaip 2,5 cm, paprastai iki 10 centimetrų. Ilgesni negu 15 cm ūgliai įsišaknija daug blogiau. Ūglius galima išlaužti ar išpjauti aštriu peiliu, skalpeliu, skutimosi peiliuku). Laužiant ūglį jis atsargiai judinamas į vieną ir kitą pusę, kol atsiskirs nuo gumbo. Jei ūgliai pjaunami, saugantis virusinių ligų pernešimo, kiekvienam motininiam gumbui geriau naudoti atskirą skutimosi peiliuką. Panaudotą peiliuką reikia dez­infekuoti.

Ūglius galima išlaužti ar išpjauti vadi­namuoju „padėliu“ (tai apatinė ūglio dalis, kur sutankėję tarpubambliai ir išsidėstę miegantys pumpurai). Dauginant šiuo būdu, auginiai daug greičiau ir beveik visi įsišaknija, tačiau jų gaunama gerokai mažiau. Sis būdas jau laikomas pasenusiu dėl mažos ūglių išeigos.

Šiuo metu rekomenduojama auginius pjauti apie 3 mm virš ūglelio pagrindo ties sutankėjusiais tarpubambliais. Apie nu­pjautą vietą pradeda augti 5-7 nauji ūgliai, jie taip pat naudojami dauginti. Šie auginiai greitai įsišaknija, šaknys gerai vystosi.

Kartais auginiai ruošiami ir iš ūglelių viršūnių. Kai išauga 5-6 poros įsišakni­jusių ūglių lapų, jų viršūnės su 2-3 lapų poromis nupjaunamos įstrižai 2-3 mm žemiau trečios lapų poros^(nustatyta, kad, nupjovus virš lapų, neprasikala šaknys). Iš ant ūglio likusių lapų pažastų pradeda augti šoniniai ūgliai – juos taip pat galima dauginti. Tačiau įrodyta, kad, dauginant šiuo būdu, auginių gaunama 2,2 karto mažiau ir jie penkiomis dienomis ilgiau šaknijasi; o dauguma antros ir trečios eilės auginių visai nebeišleidžia šaknų.

Mūsų šalyje retai naudojamas bū­das – įšaknyti trumpą stiebo gabalėlį su vienu lapu. Norint gauti tokį auginį, lapų pora nupjaunama kelis centimetrus žemiau ir tiek pat virš stiebo bamblio. Tada stiebas padalijamas pusiau ir gaunami du šaknyti paruošti auginiai. Šiuo atveju ūglis išauga iš lapo pažasties. Tokius auginius galima ruošti bet kada vasarą. Tai verta daryti stiebuose, pastebėjus kokios nors veislės požymių skirtumų (žiedo forma, spalva). Šie pokyčiai dauginant auginiais iš gumbo dažniausiai neišlieka. O dauginant stiebo gabalėliais su lapu juos galima išsaugoti (gauti veislės mutaciją). Šiuo atveju augi­nius būtina apdoroti kokiu nors augimo stimuliatoriumi.

Auginių išeiga labai priklauso nuo veislės ir dauginimo laiko. Iš vieno moti­ninio augalo galima gauti nuo 10 iki 100 auginių. Kad motininis augalas nenusilptų ir per susidariusias žaizdeles neužsikrėstų ligomis, mokslininkai nerekomenduoja imti daugiau kaip 10-12 auginių.

Prieš šaknijant apatiniai auginio la­peliai pašalinami, o antrieji trečdaliu patrumpinami. Taip išgarinama mažiau vandens ir greičiau prasikala šaknelės. Paruošti auginiai dažniausiai eilutėmis sodinami į dėžutes 2,0-2,5 cm gyliu (giliau pasodinti pūva) ir 4-5 cm atstumu vienas nuo kito arba atskirai į indelius ar maiše­lius. Įšaknyti naudojami įvairūs substratai, tokie kaip durpės, švarus smėlis, perlitas, skalautas žvyras, puokščių kempinė, kitos tinkamos medžiagos ir jų mišiniai. Anksčiau mokslininkai rekomenduodavo auginių substratą ruošti taip: ant dėžutės dugno pilti 8-10 cm derlingos kompostinės žemės, ant jos – 3-4 cm substrato: švaraus upės smėlio, perlito, perlito ir durpių (santykiu 1:1), perlito ir smėlio (santvkiu 1:1) mišinio. Substratas paruošiamas 2-3 dienas prieš sodinant auginius. Pasodinus substratas aplink auginius apspaudžiamas ir gausiai palaistomas.

Pirmą savaitę dirvos temperatūra turi būti apie 21-27 °C (šildomas gruntas), oro temperatūra -17-19 °C. Auginiai kelis kar­tus per dieną apipurškiami drungnu van­deniu ir pridengiami polietilenine plėvele ar stiklu. Apdangalas kasdien nuimamas, augalai vėdinami, nes kitaip pradės pūti. Tiesioginė saulės šviesa kenkia ką tik paso­dintiems auginiams, todėl juos reikėtų tru­putį pridengti. Visai užtemdyti negalima, nes nesiformuos šaknys ir auginiai supus. Jau po 5-6 dienų augalai sustangrėja – tada jiems reikia daugiau šviesos. Kad auginiai įsišaknijo, galima suprasti pastebėjus vaš­kines apnašas ant lapų. Tuo metu dirvos temperatūrą rekomenduojama mažinti iki 17-18 °C, oro – iki 14-15 °C. Tada auginiai lėčiau auga, bet greičiau vystosi šaknys. Jei buvo šaknijama tankiai dėžutėse, po 2-3 savaičių auginius reikia perkelti į atskirus puodelius.

Kitas auginių šaknijimo būdas – juos laikyti 20-25 °C temperatūros vandenyje. Pirmomis dienomis vandens turi būti maždaug 2 cm, vėliau – kiek daugiau. Vanduo keičiamas kas 3-5 dienas. Verta naudoti šaknų augimo stimuliatorių. Esant tinkamai vandens temperatūrai ir geram apšvietimui, auginiai vandenyje įsišaknija beveik per tą patį laiką, kaip ir substrate. Auginių šaknelėms išaugus iki 1-2 cm, juos reikia sodinti į puodelius su dirvos substratu. Pasodinti įsišakniję auginiai laikomi 18-20 °C temperatū­roje, apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Auginiai, padauginti vasarį, įsišaknija per 25-30 dienų, kovą ir balandžio pradžio­je – per 15-20 dienų, balandžio pabaigoje ir gegužę – per 7-8 dienas.

Auginių šaknijimąsi galima paspartinti specialiomis medžiagomis. Specializuotose parduotuvėse šiuo metu galima rasti įvairių augimo stimuliatorių, dažniausiai pagamintų heteroauksino pagrindu.

Geri auginiai būna 20-30 cm aukščio, storu stiebu, trumpais tarpubambliais, tamsiai žali. Praėjus šalnoms, 2-3 savaitės iki sodinant į dirvą, auginiai pradedami grūdinti. Į nuolatinę vietą sodinami gegu­žės pabaigoje – birželio pradžioje.

Aistringi gėlininkai naujų retų veislių jurginus gali pabandyti dauginti pažastiniais ūgliais. Tai galima daryti visą vege­tacijos sezoną iki pat rudens. Pažastiniai ūgliai nulaužiami su „padėliu“ arba išpjaunami prie pat stiebo. Auginiai šaknijami vazonėliuose (kaip ir pava­sarį). Žemė (arba kitas substratas) turi būti geros struktūros, puri. Vazonėliai sukasami į žemę, pridengiami plėvele ar stiklu, uždengiami nuo saulės ir dažnai apipurškiami vandeniu. Įsišakniję au­giniai kas savaitę tręšiami nedidelėmis kompleksinių mineralinių trąšų dozėmis (30 g 10 litrų vandens).

Vėlyvesnius auginius tikslinga į dirvą sodinti su vazonėliais – tada ne taip spar­čiai auga antžeminė dalis, auginiai spėja suformuoti nedidelius, bet kompaktiškus gumbus. Rudenį šiuos vazonėlius pernešus į šiltnamį, galima pratęsti jurginų vegetaci­ją. Vėliau šie gumbai per žiemą turėtų būti laikomi vazonėliuose su žemėmis.

Bet kokiu būdu įšaknydintiems jurgi­nams išauginus 5-6 lapų poras, virš trečios lapų poros nugnybiama viršūnė. Taip ska­tinamas jurginų šakojimasis, žemesnio kero formavimasis, užauga kokybiški žiedai ir stambūs gumbai.

Kad jurginai greičiau pražystų ir for­muotų šakniagumbius, reikėtų sutrum­pinti šviesaus meto laiką: pridengti tamsia medžiaga arba juoda polietilenine plėvele. Norint pailginti jų vegetacijos periodą, rudeniop reikėtų pridengti nakčiai.

Žydint reikia rūpestingai tikrinti žiedų kokybę, ar auginiai turi veislės požymius. Nustatyta, kad maždaug 1 proc. auginių išaugina pusiau tuščiavidurius arba tuščia­vidurius žiedynus. Tokius augalus reikia be gailesčio išmesti.