Jurginų gumbai paruošti žiemai
Pašalę jurginai supūva ir žūsta, todėl visose šalyse, kur žiemą dirva sušąla, juos reikia iškasti ir saugoti iki pavasario. Kad ankstyvos šalnos nepakenktų jurgino šaknies kakleliui ir pamatinei stiebo daliai, rugsėjo viduryje rekomenduojama stiebus apkaupti žemėmis. Kai užauga ir subręsta gumbai, jurginus galima kasti. Net ir labai dideli, tačiau nesubrendę gumbai per žiemą sunkiai išgyvena: dažnai sudžiūsta arba supūva. Kad jie subręstų, ilgesnį laiką turi būti vėsus oras, ypač naktimis. Todėl rug­sėjį po pirmos šalnos apšalusius jurginus rekomenduojama iškasti tik po kokių dviejų savaičių. Rugsėjo pabaigoje gumbai papras­tai jau subrendę ir, jei būtinai reikia, tuo metu jurginus jau galima kasti. Dar geriau tai daryti spalio pradžioje. Jei įmanoma, gumbams kasti geriausia pasirinkti pirmąją saulėtos dienos pusę, nes rudens saulėje jurginų gumbai gerai apdžiūsta ir neapdega. Stiprios šalnos pa­veiktus jurginų stiebus rekomenduojama nupjauti iš karto prieš kasant gumbus ar jau kasant. Kasdami jurginus vieni augintojai pirmenybę teikia kastuvui, kiti – sodo ša­kėms. Svarbiausia – iš žemės iškelti sveikus jurginų gumbus. Prieš kasant jurginus reikia atrišti ir ištraukti kuolus. Stiebą galima nupjauti, paliekant tiek, kad būtų patogu kasant suimti rankomis. Kasant labai svarbu reikiamu atstumu nuo stiebo įsmeigti įrankį. Gumbų keras gali būti apgadintas kastuvą įbedus per arti ar per toli. Rekomenduojama kasti apie 20 cm atstumu nuo stiebo, nes jurginų gumbų ilgis dažniausiai 5-20 cm (nors kai kurių veislių atstovų atskiri gum­bai gali siekti net 40-60 cm). Kasant jurgino kerą, vienu meru šaknys keliamos į viršų, o stiebas prilaikomas ranka. Kai jurgino keras jau iškeltas iš dirvos, nuo jo reikia rūpestingai ir atsargiai (kad ne­nulūžtų gumbai) rankomis nuvalyti žemes. Nuvalius žemes, reikia iš karto nupjauti likusią stiebo dalį ir palikti 2,5 cm ilgio galiuką. Įrodyta, kad dėl seniau paplitusio įpročio palikti sprindžio ilgio jurginų stie­bus atsirasdavo infekcijų ir gumbai imdavo gesti. Iškastą jurginų gumbų kerą reikia iš karto apžiūrėti, išpjauti pradėjusius gesti gumbus. Sekatoriumi pašalinamos plonos šaknys. Norint nesumaišyti veislių, iš karto prie kerų tvirtinamos etiketės. Žinoma daugybė gumbų apdorojimo ir saugojimo būdų. Tai priklauso nuo auginimo technologijų, laiko aplinkybių, saugojimo sąlygų. Toliau išvardijami pa­grindiniai principai, kurių reikia laikytis, tačiau kiekvienas augintojas sau tinka­miausią būdą atranda pats. Iškastus gumbus galima saugoti ne­plautus arba nuplautus. Paprasčiausia apvalytus gumbus padžiovinti saulėje, sudėti į dėžes ir padėti saugoti. Jei saugo­jimo patalpa sausa, kartais šakniagumbiai nevalomi, o kai stiebai išdžiūsta, kerai taip ir dedami į saugyklą. Tačiau tai nėra labai gerai, nes saugojami nepatikrinti kerai su galimai ligotais gumbais. Tokiu atveju pa­vasariop iš didelio kero galima nerasti nė vieno sveiko gumbo. Jei planuojama saugoti plautus gum­bus, apvalius žemes gumbai nuplaunami sodo žarna stipria vandens srove ir iš karto gerai apdžiovinami. Džiovinti rekomen­duojama apyšiltėje (šiltesnėje nei 9 °C) patalpoje bent parą. Kiti augintojai siūlo jurginų gumbus bent savaitę brandinti vėsioje vėdinamoje patalpoje. Skirtingų veislių jurginų gumbai džiovinami skirtin­gą laiko tarpą. Išdžiūvusių gumbų stiebas ir odelė būna sausi, bet odelė dar nepra­dėjusi raukšlėtis (taip atsitinka, jei gumbai perdžiovinami). Nuplautus gumbus galima saugoti ne­dalytus arba padalytus. Pernykščių metų gumbai paprastai kitiems metams sodinti nepaliekami, nes seni gumbai dažniau sugenda. Tačiau yra sunkiai besidauginan­čių jurginų, kuriuos galima išsaugoti tik paliekant senąjį gumbą su menku nauju. Anglų jurginų augintojai siūlo stiebo cen­tre išgręžti kiaurymę. Nurodoma, kad tai gerokai sumažina gumbų gedimo pavojų ir palengvina kero dalijimą. Ką daryti, kad išliktų kuo daugiau gumbų? Reikėtų, kad gumbai būtų visiš­kai sveiki ir subrendę, saugykloje drėgnis turėtų būti apie 80 proc., oro temperatū­ra – 4-8 °C, patalpa turi būti vėdinama, joje neturėtų būti ligų sukėlėjų. Tuomet jurginai nesunkiai sulauks pavasario. Tačiau praktiškai būna taip, kad koks nors nepastebėtas sugedęs gumbas patenka į saugyklą, pati saugykla toli gražu nėra sterili, drėgnis ir temperatūra kinta, patalpa visai nevėdinama (o tai didžiausia blogvbė iš visų). Netgi tokiomis sąlygomis dauguma jurginų gumbų išlaiko visus išbandymus ir gali vėl augti bei žydėti. Dešimties procentų jurginų netektis saugo­jimo periodu – normalu. Kelis ar keliolika kerų galima išsaugoti ir nelabai tam tinka­momis sąlygomis. Šiandien pripažįstama, kad gumbus galima išsaugoti, pavyzdžiui, šaldytuvo daržovių lentynoje arba vėsioje gyvenamųjų patalpų vietoje. Sausose vėsiose patalpose paprastai oro apykaita gera ir jurginų gumbai laikosi gerai, jei tik padedami sveiki. Tokiose patal­pose sunkiau išlaikyti jurginus, užauginan­čius mažus smulkius plonus gumbus, nes jie išdžiūsta. Gumbus nuo išdžiūvimo galima apsaugoti įvyniojus (visiškai ar dalinai) į daug sluoksnių laikraštinio popieriaus. Kitu atveju juos galima sudėti į maišus ar dėžes su sausomis durpėmis, spygliuočių medžių drožlėmis arba pjuvenomis, perlitu, smėliu, akmens vata ar kokia kita sausa medžiaga. Gumbai dedami sluoksniuojant su substra­tu (viršutinis sluoksnis – substrato). Sausose ir šiltose patalpose (kai tem­peratūra aukštesnė nei 10 °C) paruoštus gumbus rekomenduojama laikyti uždarose dėžėse arba maišuose su vėdinimosi an­gomis. Kokio dydžio turi būti kiaurymės, galima nustatyti tik pačiam augintojui eks­perimentuojant. Šiltose patalpose didesnis pavojus gumbams supūti, todėl geriausia būtų juos prieš saugant beicuoti. Vienoje pakuotėje neturi būti labai daug gumbų. Drėgnos ir vėsios patalpos (3-6 °C, 75-85 proc. santykinis oro drėgnis) tinka­miausios jurginams laikyti. Be to, jos turi būti gerai vėdinamos. Sveiki ir išdžiovinti jurginų gumbai gerai laikosi išdėlioti len­tynose vienu sluoksniu arba sudėti į viena ant kitos statomas dėžutes. Drėgnose ir šiltose patalpose jurginų gumbų laikyti nerekomenduojama, tačiau jei kitokių patalpų nėra, galima pritaikyti ir jas. Tuomet svarbiausia gumbus rūpes­tingai išdžiovinti ir sudėti į uždarą tarą su vėdinimuisi padarytomis kiaurymėmis. Tara pripildoma tokio pat substrato. Šiuo atveju jurginų gumbus būtina beicuoti! Šiltose patalpose jurginai linkę išleisti prieš­laikinius ūglius. Anksti pasirodžiusius ūg­lius reikėtų iš karto nulaužti, nes jie sekina gumbą ir šis gali išdžiūti. Universalus jurginų gumbų apsaugo­jimo būdas – parafinavimas. Parafinuoti gumbai geriau išsilaiko netinkamose pa­talpose. Parafinas išlydomas į vandens vo­nelę įstatytame inde. Labai gerai į parafiną pridėti 1/5 vaško. Tada susidariusi plėvelė būna elastingesnė, ne taip trupa. Daugelio augintojų nuomone, parafino temperatūra turi būti apie 55-60 °C. Švarūs, padalyti, apdžiovinti gumbai trumpam merkiami į parafiną ir gumbas pasidengia plona beveik skaidria plėvele, saugančia nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Parafinuotigumbailaikomi dėžutėse ar maišuose, užpilti kokiu nors substratu arba suvynioti į laikraštinį popierių. Parafinuoti gumbai sodinami parafino nepašalinus, nes per jį drėgnoje aplinkoje lengvai prasikala ir ūgliai, ir šaknelės. Kartais patariama gumbą švelniai pa­stuksenti, kad parafino luobelė įtrūktų. Parafinuoti gumbai dygsta 3-4 dienomis ilgiau negu neparafinuoti.