Augalų kategorijos

Kakavmedžio vaisiai
TIkrasis Kakavos Medis (Theobroma cacao) iš pradžių augo tik tropiniuose Lotynų ir Vidurio Amerikos miškuose. Natūraliai jie užauga iki 12 m aukščio ir dera apie 100 metų. Ūkiuose auginami kultivarai gerokai žemesni ir derlingesni. Kakavmedžiai neseniai buvo pradėti auginti ir Afrikoje, kur žydi ir vaisius veda visus metus.

Kakavos medžio vaisiaiKakavmedžių vaisiai panašūs į didelę ankštį ir sveria nuo 0.5 iki 1.5 kg. Šokoladui naudojamos tik sėklos, kurios vadinamos pupelėmis. Šviežios jos įvairių atspalvių balsvos, bekvapės ir aitraus skonio. Nuskinti vaisiai paliekami fermentuotis. Tuo metu apyvaisis, kuriame slepiasi pupelės, suminkštėja, o pupelės sutvirtėja. Po fermentacijos pupelės atskiriamos, rūšiuojamos ir apdžiovinamos. Paskui perrenkamos, nuvalomos ir pakepinamos. Nuo kepamų pupelių nusilupa kepalas. Tuomet jos sumalamos ir išgaunamas kietas kakavos aliejus arba sviestas – pagrindinis produktas šokoladui gaminti.

Kakavmedžio vaisiaiTheobroma genčiai priklauso daugiau kaip 22 rūšių augalai. Namuose kartais auginamas Stambiažiedis Kakavmedis (Theobroma grandiflorum), kuris Brazilijoje žinomas cupuasu vardu. Tai nedidelis visžalis medelis ryškiai žaliais odiškais lapais (iki 35 cm ilgio ir 10 cm pločio). Žydi visus metus. Žiedai stambūs, žvaigždės formos, pavieniai arba sutelkti po 3-5, juos apvaisina bitės ir kiti vabzdžiai. Namuose geriausia auginti du stambiažiedžius kakavmedžius ir apdulkinti kito augalo žiedadulkėmis (kryžmadulka), tuomet užsimezga daugiau vaisių. Kakavos medžio vaisiai dideli ir sunkūs – iki 25 cm ilgio, 15 cm skersmens ir sveria apie 2 kg. Jų odelė pusiau sumedėjusi, raudonai rudo atspalvio, minkštimas sultingas ir kvapus, o jame slepiasi apie 20-40 sėklų. Kakavmedis kiemeGamtoje sėklas išnešioja paukščiai ir beždžionės, kurios labai mėgsta šiuos vaisius. Namuose jie užauga gerokai smulkesni, nuo žydėjimo iki sunokimo praeina apie 4-5 mėn. 4-5 m. amžiaus medelis subrandina apie 10-30 vaisių per metus.

Stambiažiedžio kakavmedžio vaisiai labiausiai vertinami ne dėl sėklų, bet dėl sultingo ir kvapnaus minkštimo, kuris sudaro 1/3 vaisiaus. Jis egzotiško skonio, labai aromatingas. Iš vaisių spaudžiamos sultys, gaminami džemai, jogurtai ir labai skanūs ledai.

Gimtinėje stambiažiedžiai kakavmedžiai dera visus metus, didžiausias derlius skinamas nuo vasario iki balandžio mėn. Prinokę vaisiai nukrenta ir greitai supūva, todėl skinami dažnai. Nuskinti neprinokę vaisiai dažniausiai neprinoksta, bet supūva, arba būna prastesnio skonio ir kvapo.

Sėklos sudaro 1/5 vaisiaus. Po fermentacijos jų neįmanoma atskirti nuo tikrojo kakavmedžio kakavos pupelių nei skoniu, nei kvapu, tačiau iš jų pagamintas šokoladas netirpsta burnoje, jis pigesnis ir laikomas prastesniu. Į tradicinius šokoladus stambiažiedžio kakavmedžio sėklų aliejaus pilama ne daugiau kaip 10 proc.

Nedidelis kakavos medis namuose (kakavmedžio auginimas)Stambiažiedžiai kakavmedžiai nemėgsta tiesioginės saulės, nes nusvyla jų lapai. Ypač saulei jautrūs jauni augalai. Namuose laikoma šviesioje vietoje už užuolaidos (ne ant palangės), toliau nuo radiatoriaus. Geriausiai jaučiasi, kai temperatūra visus metus apie 22-27°C. Sodinama į derlingą, bet vandeniui laidžią žemę. Laistoma gausiai, bet vanduo neturi stovėti. Nuo pavasario iki rudens tręšiama vandenyje tirpiomis arba skystomis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Šis augalas nepakenčia sauso oro, ima ruduoti lapų pakraščiai. Jam labai patinka drėgname žiemos sode arba namuose šalia elektrinio drėkintuvo. Galima dažnai purkšti lapus arba įstatyti vazoną į indą su vandeniu ant keramzito, kad vanduo nesiektų vazono apačios.

Dauginama sėklomis, auginiais ir skiepijama. Auginiais dažniausiai dauginami besėkliai kultivarai. Tokie medeliai auga mažesni, lengviau prisitaiko kambaryje, tarp jų pasitaiko savidulkių. Sėklų galima stsisiųsti iš užsienio sėklų parduotuvių. Jos pamirkomos keletą dienų vandenyje (vanduo kasdien keičiamas), paskui sėjama, laikoma šiltai ir drėgnai. 25-30°C šilumoje šviežios sėklos sudygsta per 2-3 savaites, bet gali dygti keletą mėnesių. Sėjinukai iš karto atsargiai persodinami į atskirus gilius vazonėlius.

Tikrasis kakavmedis kilęs iš tropinių, drėgnų miškų. Indėnai jo sėklas naudojo kaip smulkius pinigus, vartojo maistui. Iš vaisių actekai gamino “kartųjį vandenį” (be cukraus), valgį “coko latl”. Iš pradžių į Europą buvo atvežtos ne kakavos sėklos, bet jau pagamintas šokoladas, kurį greitai visi pamėgo. Jį labai vertino ir vadino “teobromu” – dievų maistu. Šokolado gėrimas Europje paplito tik XIX a.

Kakavmedžio sėklose yra iki 57 proc. riebiojo aliejaus, kuris sustingsta kambario temperatūroje, krakmolo, baltymų, ląstelienos, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, raudono pigmento ir pan. Be to, yra nedaug alkaloido teobromino ir kofeino, kurie tonizuoja organzimą.

Perdirbamos tik tos seklos, kuriose yra daugiau kaip 1 proc. teobromino. Jos fermentuojamos specialiu būdu, kol įgauna švelnų specifinį kvapą ir saldžiariebį skonį. Kakavos kvapas priklauso nuo lakiųjų medžiagų, kurių būna iki 40. Iš kakavos, cukraus, pieno ir prieskonių gaminamas labai maistingas šokoladas, kuris taip pat tonizuoja.
Kakavos sviestas labai vertinamas farmacijoje ir tinka žvakutėms bei piliulėms gaminti. Kakavos aliejus yra šviesiai geltonas, malonaus kvapo. Išspaudos taip pat turi alkaloidų ir kitų medžiagų. Visur vartojami kakavos milteliai ir yra sumaltos išspaudos. Iš kakavos miltelių gaminami gėrimai, kremai ir kiti konditerijos gaminiai. Kakava su pienu – labai maistingas gėrimas. Jį gerti rekomenduojama vaikams ir nusilpusiems ligoniams. Dar skanesnis ir maistingesnis natūralus šokoladas.

Kakavos medis namuose
Kakavos medis vazone
Kakavos medžio žiedas