Augalų kategorijos
Ypač stipriai veikia kvaituliniai pejotliai (Lophophora willamsii), tačiau tik užaugę natūraliai. Šis kaktusas labiau panašus į žalią storą pomidorą, negu į savo rūšies atstovą. Stiebas plokščias arba suploto rutulio formos, apie 10 cm skersmens ir pamažu pereina į storą liemeninę šaknį po žeme (panašiai kaip cilindrinis burokėlis). Maži sėjinukai turi dyglius, kurie greitai nukrenta, o senesni augalai jų išvis neaugina. Pejotliai labai populiarūs (juk uždrautas vaisius saldesnis), kai kurie augintojai kolekcionuoja tik šios rūšies augalus ir skiria jiems didžiausias oranžerijas. Bedyglis kvaitulinio pejotlio varietetas visai neaugina spyglių. Jis išsiskiria stambiais (iki 3,5-4 cm) gražiais žiedais.
Šnekama, jog Centrinės Amerikos indėnai reguliariai keliauja į Meksiką ieškoti šio kaktuso. Jie valgo šį augalą per religines šventes, nes jame esantis narkotikas – alkaloidas meskalinas sukelia regėjimo haliucinacijas. Ritualas gana pavojingas, kadangi didelės dozės yra mirtinos.
Meskalai visai neturi spyglių ir nuo gyvūnų apsigina savo nuodais. Žalius, lygius, apvalainus stiebus puošia maži plaukelių kuokšteliai. Stora liemeninė šaknis sausros metu įtraukia kaktusą į žemę. Todėl meskalą pasodinkite į gilų vazoną su gerai vandenį praleidžiančia žeme, į kurią reikia įmaišyti molio. Vasarą laistykite vidutiniškai. Žiemą augalą laikykite visiškai sausą saulėtoje ir vėsioje vietoje (temperatūra neturi nukristi žemiau 5 °C). Tuomet kaktusas suminkštėja ir susitraukia. Balandžio mėnesį atneškite į šiltesnę vietą ir pradėkite laistyti. Vasarą augalo viduryje pražysta šviesiai rausvi žiedai, iš kurių randasi uogos. Kaktusas retai kada išleidžia ūglius.
