Augalų kategorijos
Katalpos pavadinimas kilęs iš indų kalbos ir reiškia dramblio ausis. Tai gražūs lapus metantys, rečiau visžaliai medžiai apvalia ar ovalia laja. Lapai širdies formos, dideli, su ilgais lapkočiais. Žiedai iki 7 cm ilgio, piltuvėlio formos, balti arba kreminiai, žiotys išmargintos tamsiomis dėmėmis ir taškeliais. Jie sutelkti į didelius šluotelės formos žiedynus. Vaisius – kabanti, iki 40 cm ilgio, į ploną ankštį panaši sėklų dėžutė. Sėklos sparnuotos, jų labai daug. Sėklų dėžutės kabo ant medžio beveik visą žiemą, todėl katalpos ir be lapų atrodo labai originaliai.
Paprastoji katalpa (Catalpa bignonioides Walt.) šiltesnio klimato šalyse užauga iki 15-20 m aukščio, šakos išsišakojusios, vainikas plačiai apvalus. Kamieno žievė šviesiai ruda. Šių katalpų lapai panašūs į alyvų lapus, bet didesni ir platesni. Iš viršaus jie šviesiai žali, iš apačios gyslos pūkuotos. Žiedeliai iki 5 cm ilgio, balti su raudonai rudomis dėmelėmis ir dviem geltonais brūkšneliais, sutelkti į didelius, purius, piramidinius žiedynus. Žydi apie 20 dienų.
Pavasarį paprastosios katalpos išsprogsta gegužės viduryje, o nustoja augti rugpjūtį. Lapus numeta po pirmų šalnų, rudenį jie nepakeičia spalvos. Auga palyginti greitai, kartais po pusmetrį po sezoną, bet šaltą žiemą neretai visą prieauglį nušąla. Nemėgsta perdžiūvimo, per sausras jaunus augalus reikia laistyti. Alėjose dera su magnolijomis, ąžuolais. Netinka vėjuotos vietos, nes vėjas išdrasko lapus.
Katalpa ‘Aurea‘ – ryškiai geltoni lapai, ‘Koehnei‘ – geltoni lapai su žaliomis lapų gyslomis ir tamsiai žalia dėme lapo viduryje, ‘Nana‘ – žemaūgės, auga apvaliu krūmu, dažniausiai skiepijama į aukštą kamieną, tinka mažiems geometriniams sodams.
Puikiosios katalpos (Catalpa speciosa Warder ex Engelm.) lapai stambūs, bet siauresni negu paprastosios katalpos, ir išsprogsta šiek tiek anksčiau. Iš viršaus lapai žali, blizgantys, iš apačios truputį pūkuoti. Žiedai kvapnūs, stambūs (iki 7 cm), kreminiai balti, banguotu pakraščiu. Žiotys išbertos tamsiai purpurinėmis dėmelėmis, jas taip pat puošia du geltoni brūkšniai. Žiedai sutelkti į 15-20 cm ilgio žiedynus, žydi apie 20 dienų. Sėklų dėžutės iki 45 cm ilgio, prinoksta antroje vasaros pusėje.
Puikiosios katalpos auga greitai, gerose sąlygose – 0.5-1 m per metus. Jos pakenčia sausrą, bet jauni ūgliai šaltą žiemą dažnai apšąla. Paprastai pražysta birželio pabaigoje, kartais anksčiau arba vėliau, nelygu orai. Jeigu sausra trunka labai ilgai, reikia laistyti ir retkarčiais aplieti vandeniu vainiką.
Katalpos šviesamėgės, nepakenčia stovinčio vandens, prastai auga, jeigu gruntinis vanduo aukštai. Sėklos subręsta tik šiltą ir ilgą rudenį be šalnų. Geriausiai auga derlingame priemolyje arba priesmėlyje, persodinama pavasarį. Dauginama sėklomis, auginiais ir atlankomis.
Katalpa ‘Pulverulenta‘ puikiosios katalpos lapai išmarginti baltomis arba kreminėmis dėmelėmis.
Gelsvažiedės katalpos (Catalpa ovata) lapai primena gelvažiedžio tulpmedžio lapus. Žydi liepos viduryje, negausiai. Sėklas užmezga, bet jos nesubręsta. Sėklų dėžutės gerokai trumpesnės negu kitų rūšių katalpų.
Katalpoms parinkite saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą, nes dideli ir gležni lapai greitai suplyšta. Medžių alėjoje sodinkite 4-5 m atstumais. Jeigu žemė prasta, į 0.8-1.2 m gylio duobę suberkite komposto, lapinės žemės, durpių ir smėlio (3:2:1:2) mišinį, pridėkite 5-8 kg medžio anglies pelenų. Nemėgsta rūgščios žemės, geriausiai kai pH 6.5-7.5.
Laistoma gausiai, kartą per savaitę. Vienam sodinukui reikia 15-20 l vandens. Pavasarį, kai išsprogsta, išpjaunamos sausos arba nušąlusios šakutės. Rudenį pasodintus jaunus augalus reikia storai mulčiuoti durpėmis, vertėtų aprišti ir storu audiniu arba šiaudais.
