Keružinis migdolas (lot. Prunus tenella)

Keružinis migdolas (Amygdalus nana L. sin. Prunus tenella Batsch. sin. Prunus nana Stokes.) savaime auga Vidurio ir Pietryčių Europoje, Vakarų Sibire ir Vidurio Azijoje. Europoje dar vadinamas nykštukiniu rusišku migdolu.
Tai neaukštas (iki 1.5 m) lapus metantis krūmas tankiu apvaliu vainiku. Šakos stačios, raudonai pilkos, su daug trumpų, tankiai lanceto formos lapais apaugusių šakelių. Lapai iki 6 cm ilgio, iš viršaus tamsiai, iš apačios – šviesiai žali. Ryškiai rausvi žiedai skleidžiasi kartu su lapais. Jų tiek daug, kad nematyti lapų. Žydi apie 10 dienų. Vaisiai pūkuoti, primena gluosnių žiedus.

Keružinis migdolas (medis)Keružinis migdolas dar vadinamas Stepiniu migdolu. Jis mėgsta saulę, o pavėsyje skursta. Jis nebijo sausros ir šaltos žiemos, nereiklus žemei, pakenčia genėjimą, bet augina daug šaknų atžalų. Dauginama sėklomis, atlankomis, atžalomis ir auginiais. Įsišaknija lengvai.

Dažniau auginami sodinių formų baltažiedžiai (f. albiflora) ir Geslerio (f. Gessleriana) stepiniai migdolai. Geslerio migdolų žiedai net 2.5 cm skersmens.

Sodinama pavasarį, gausiai palaistoma ir mulčiuojama durpėmis arba perpuvusiu kompostu. Šaknies kaklelis turi būti aukščiau žemės paviršiaus. Jeigu pavasaris labai sausas, migdolai žydi trumpiau. Geriausiai auga drėgnose priemolio dirvose, atviroje vietoje. Gerai jaučiasi prie vandens telkinių. Trumpai pakenčia net stovintį vandenį, jeigu nemirksta šaknies kaklelis.

Stepinių migdolų svarbu nepertręšti, kad spėtų sumedėti prieš žiemą. Pavasarį tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, o rudenį – tik fosforo ir kalio trąšomis. Jaunų ūglių viršūnes rugpjūčio pabaigoje rekomenduojama nugnybti, kad nustotų augti ir sumedėtų.

Stepinis migdolas (keružinis)
Migdolo žiedai