Augalų kategorijos
Kininis iešmenis (Belamcanda chinensis) – tai augalai dažniau dėl “leopardinio” margumo žinomi – leopardine lelija.
Savaime ji auga Kinijoje, Japonijoje.
Kinijoje, Vietname jos smarkiai nyksta, nes kasamos dėl jų vertingų šaknų, kurios naudojamos daugumoje tradicinių vaistų. Naudojami liaudies medicinoje. Užauga iki 80 cm žydėjimo metu.
Pas mus jos gana retos, bet yra galimybių jų rasti.
Aš auginau iš sėklyčių. Tad auginimas žinomas nuo – iki. Sėklytės apvalios, juodos, lygios, slidžiu paviršiumi. Sėjau į indelį. Dalį stratifikavau. Kita dalis taip buvo pasėta.
Ilgokai nedygo, bet po kurio laiko pasipylė, stratifikuotos ir paprastai pasėtos. Ilgą laiką jos buvo labiau panašios į vilkdalgių daigus, nei į lelijų. Į lauką išsodinau daigiukus su kardso formos lapeliais, kurie nesiekė 5 cm ilgio. Šaknys stebėtinai buvo ilgos.
Rudenį mulčiavau, dengiau, nes dar buvo nedideli augaliukai. Rūpėjo išlaikyti juos. Pavasarį atsprogo ne visi. Augo, stiiprėjo, jau ir žiedynstiebius ilgesnius leido.
Kai augalas dar be žiedynstiebių, tai jos ūgis apie 30 cm siekia ir lapija nuo vilkdalgių mažai kuo skiriasi. Tad, labai su nekantrumu laukiau žiedų. Antrais metais pražydo tik viena leopardinė lelija. Tik aš jo nemačiau. Mamai pasisekė nuvažiuoti į sodą tą dieną, kai ji žydėjo. O juk jos žydėjimas toks trumpas, vos kelios valandos.
Žydi liepos – rugpjūčio mėnesį.
Žiedeliai nedideli, raudoni, oranžiniai ar net rusvi. Sakyčiau, kad sumažinti iki minimumo tikrieji lelijų žiedai. Taip nemačiusiam apibūdinčiau šiuos žiedelius. Turi gražias strazdanėles, kurios pagyvina ir taip gražius žiedelius.
Sako, kad galima vazonuose auginti, bet šio dar nesu išbandžiusi. Gal kada ir tai bus išbandyta, kad galėčiau papasakoti savo išbandymus.
Ligoms atsparus, nepastebėjau, kad juos kas pultų. Dauginti šakniastiebiais ir sėklomis. Sodinti lengvoje, purioje dirvoje. Nemėgsta užmirkusios ir sunkios žemės.
Suaugę augalai atsparūs šalčiams, dengti nebūtina. Galima aplink pamilčiuoti.
