Kiškiakopūstis

Kiškiakopūstis (Oxalidaceae) prisitaikęs prie kraštutinių oro sąlygų.
Jis žydi pietiniuose Andų šlaituose, kur pasitaiko baisių šalčių ir pučia stiprūs vėjai. Saugodamiesi nuo tokių pavojų, pilkai žali lapai išsiskleidžia prie pat žemės. Jie auga iš žemėje esančio stiebagumbio, kuris primena rudą plaukuotą svogūną.

Paprastojo kiškiakopūsčio (Oxalis acetosella) lotyniškas pavadinimas tiksliai apibūdina šio augalo… skonį! “Oxys” reiškia rūgštus, aštrus. Vokiečiai kiškiakopūsčius vadina rūgščiais klevukais, nes jie panašūs į klevo lapus. Kiškiakopūsčio lapas pavaizduotas Islandijos herbe ir yra šios šalies simbolis. Štai tau menka žolelė iš kiškio daržo!

Pietų Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, pietinėje Europos dalyje auga apie 800 rūšių kiškiakopūsčių, kai kurie iš jų labai dekoratyvūs, auginami gėlynuose ir ant palangės. Yra vienmečių ir daugiamečių, šakniastiebinių ir gumbinių. Tai labai įdomūs augalai – jų vainiklapių galuose išauga rausvi “siūlai”, o subrendusios vaisių dėžutės “šaudo” oranžinėmis sėklomis. Lengvai papūtus, sėklytės akimirksniu… atšoka į šoną! Jos jautriai reaguoja į oro drėgmės pokyčius: luobelė susprogsta – sėklytė šokteli. Prieš naktį, blogu oru arba ryškiai šviečiant saulei kiškiakopūsčių žiedeliai lėtai susikleidžia, o lapai susiglaudžia ir nusvyra. Taip atsitinka pasikeitus turgorui – vidiniam augalo slėgiui ląstelėse.

Nelygu rūšis, kiškiakopūsčiai gerai auga ir saulėkaitoje, ir pusiau pavėsyje po medžiais. Namuose dažniausiai auginamos saulei atsparios rūšys bei hibridai, kurie gerai jaučiasi ant rytinių ir vakarinių palangių. Kai kurie kiškiakopūsčiai gerai auga namuose, ir lauke. Vienus galima palikti žiemoti lysvėje, kitus žiemai reikia iškasti. Kiškio kopūstams geriausias neutralus arba mažai rūgštus, derlingas ir laidus substratas, tinka daržo žemės, komposto ir durpių mišinys.

Paprastiesiems kiškiakopūsčiams (Oxalis acetosella) reikia pavėsio. Lapai žali, ant ilgų kotelių. Žiedukai balti su violetiniais brūkšneliais, žydi balandį – gegužę. Labai gražūs sodinės formos (f.rosea) paprastieji kiškiakopūsčiai raudonais žiedais. Puikia auga ir žiemoja lauke. Labai tinka pavėsingiems alpinariumams.

Devynlapiai kiškiakopūsčiai (Oxalis enneaphylla) taip pat daugiamečiai. Labai gražūs. Lapai sidabriškai žali, žiedeliai balti arba rausvi. Žydi gegužę – birželį. Jiems reikia rūgščios, derlingos žemės, saulėtos vietos ir gero drenažo. Žiemai uždengiami.

Valgomieji kiškiakopūsčiai (Oxalis deppei) šalčiui neatsparūs. Dažniausiai jie parduodami kaip kambarinės gėlės ir auginami vazonėliuose. Tai 25-35 cm aukščio augalas gražiais 3-4 cm pločio lapais. Jie žali su purpuriniu viduriu. Žiedeliai avietiškai raudoni, sutelkti skėčio formos žiedynuose. Jiems tinka kompostinės, daržo žemės ir smėlio mišinys (2:1:1). Lauke sodinami prie kardelių ir žiemai iškasami. Įdomu, kad šių kiškiakopūsčių gumbai valgomi.

Oxalis adenophylla kiškiakopūsčiai auga kompaktiškais iki 8 cm aukščio ir 15 cm skersmens kereliais. Lapai pilkai žali, žiedai labai gražūs, sidabriniai su rausvais brūkšneliais ir dėmelėmis. Žydi birželį – liepą.

Kiškiakopūsčiai Oxalis inops daugiamečiai, nelepūs, palyginti atsparūs šalčiui. Lapai ant plonų gležnų kotelių užauga iš mažų gumbų. Žiedai dideli, tamsiai rausvi su baltu viduriuku. Lauke žydi rugpjūtį – rugsėjį. Geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje. Per metus priaugina daug naujų gumbelių, todėl juos labai lengva dauginti. Oxalis corniculata lapai vyšnių spalvos, o žiedeliai geltoni. Jie labai greitai auga. Oxalis lactaea lapai rudai žali, žiedai gležnučiai ir balsvi.

Gėlė kiškiakopūstis lengvai prisitaiko prie mūsų klimato, jei auginamas ne per daug šlapioje vietoje. Jis labai tinka alpinariumui, be to puikiai auga kambaryje. Kiškiakopūstis – žydintis augalas. Vasaros pradžioje žydinti gėlė pardavinėjamas vazonuose. Neprilygstamo grožio, 2-3 cm skersmens žiedai dera su nemažiau patraukliais lapais. Blogu oru žiedai ir lapai susiglaudžia.

raudonlapis kiškiakopūstisNuotraukoje Raudonlapis kiškiakopūstis (Oxalis triangularis)

Kambaryje vazoną pastatykite saulėkaitoje, tuomet žiedais gėrėsitės kelias savaites. Žydėjimo metu gausiai laistykite ir tręškite. Po kurio laiko lapai suglemba ir nusvyra.

Nužydėjusį kiškiakopūstį iškart perkelkite i gėlyną, kur kitais metais galėsite juo džiaugtis.