Korėjinė pušis (Pinus koraiensis Siebold et Zucc.) dar vadinamos korėjiniais kėniais. Savaime auga Japonijoje, Šiaurės Rytų Korėjoje ir Amūro pakrantėse. Tai labai dideli medžiai – užauga iki 40 m. Žievė stora, tamsiai pilka ir lygi. Šakutės tvirtos, plačiai išsišakojusios, su kylančiomis viršūnėmis. Korėjinių pušų spygliai trumpaamžiai, gyvena vos 2-3 metai (sibirinių pušų – 5-6 metai), todėl laja palyginti reta. Spygliai puošnūs, melsvai žali, iki 20 cm ilgio ir sutelkti po 5. Jų viršūnėlės bukos, o pakraštys labai smulkiai dantytas – tuo ir skiriasi nuo sibirinių pušų spyglių.

Šios pušies kankorėžiai labai stambūs, 8-17 cm ilgio, pailgo kiaušinio formos. Sėklas dengiantys žvyneliai gražiai atsidarę. Iš pradžių kankorėžiai būna pilkai geltoni, paskui rudi. Prinoksta kitų metų rudenį ir nukrenta kartu su sėklomis. Korėjinės pušys gausų derlių subrandina tik kas 8-10 metų. Tuomet ant suaugusio medžio subręsta apie 500 kankorėžių, o kiekviename kankorėžyje būna apie 150 skanių riešutėlių – korėjinių pinijų. Juos dengia tvirta kieta luobelė.

Korėjinės pušys mėgsta derlingą, šviežią, neužmirkusią žemę. Jauni augalai pakenčia pusiau pavėsį, suaugusiems reikia saulės. Iš pradžių auga lėtai, nuo 20 m. amžiaus – šiek tiek sparčiau. Dauginama sėklomis ir skiepijama į kitų rūšių pušis.

Dažnai auginamos margaspyglės ‘Variegatum‘ – auksiniai dėmėtais spygliais arba su auksiniais galiukais, dalis spyglių šviesiai auksiniai. ‘Tortuosum‘ laja atrodo garbanota dėl spirale lenktų spyglių.
‘Glauca’ korėjinės pušys užauga 8-10 m aukščio ir 3-5 m pločio. Vainikos konuso formos, žievė lygi, stora, tamsiai pilka. Spygliai plokšti, pilkai mėlyni, apie 8 cm ilgio, sutelkti po 5. Kankorėžiai konuso formos, 10-15 cm ilgio ir 5-10 cm pločio, iš pradžių raudoni, paskui violetiniai, o prinokę – rudi. Nukrenta kartu su valgomomis sėklomis – riešutėliais. Auga palyginti lėtai. Mėgsta saulę, jauni augalai gerai jaučiasi pusiau pavėsyje. Patinka vidutiniškai drėgnos, laidžios ir derlingos dirvos.