Krūmas stefanandra

Šie gražūs, neaukšti augalai pas mus dar retai auginami. Vakarų Europoje ir Amerikoje stefandros mėgiamos dėl kvapnių smulkių žiedelių ir ryškiai žalių karpytų lapų. Žydinčios jos labai panašios į gudobeles, nes žiedynuose po kelis arba keletą sutelktus baltus žiedus puošia spalvingi ir ilgi kuokeliai. Šeimai priklauso 4 rūšių augalai, savaime augantys Japonijoje ir Korėjoje.

Dažniausiai auginama karpytalapė (Stephanandra Incisa) ir Tanakio (Stephanandra Tanakae) stefanandros. Kartais jos nušąla iki šaknų, bet pavasarį vėl greitai atauga. Po šiltos žiemos labai gausiai žydi.

Karpytalapė stefanandra 'crispa'Karpytalapės stefanandros užauga iki 1.5 m aukščio. Jų ūgliai ploni, tamsiai raudoni, blizgantys. Lapai kiaušinio formos, 2 – 4.5 cm ilgio, smailėjančia viršūnėle. Nederančių šakų lapai dvigubai ilgesni. Žiedeliai balti, smulkūs, 5 mm skersmens, sutelkti tankiuose šluotelės formos žiedynuose, kurie susiformuoja ūglių viršūnėse.
Žydi birželio – liepos mėn. Vaisiai – dėžutės subręsta rugsėjo pabaigoje arba spalį.

Gėlė Stefanandra ‘Crispa’ karpytalapės stefanandros užauga vos 0.5 – 0.8 m aukščio, vainikas driekiasi apie 1.5 m. Lapai raukšlėti, gulinčios ant žemės šakos įsišaknija. Šios veislės stefanandros auginamos kaip kiliminiai augalai.

Krūmas Tanakio stefanandra (žiedai)Tanakio stefanandros gerokai stambesnės už karpytalapes. Jos užauga iki 2 m, o vainikas – net 3 m skersmens. Lapai 3-8 cm ilgio, viršūnės smailėjančios. Rudenį lapai ilgai laikosi ant krūmo, žalią spalvą pakeičia rausvi, raudoni, geltoni ir rudi atspalviai. Žiemą šios stefanandros traukia akį ryškiais ūgliais.

Žiedeliai balti, smulkūs, sutelkti šluotelės formos 5-10 cm ilgio žiedynuose. Žydi birželį – liepą. Žiemai šakas geriau prilenkti prie žemės ir uždengti.

Stefanandros pakenčia pavėsį, bet geriau auga saulėtoje vietoje. Nemėgsta skersvėjų. Joms patinka šviežios, derlingos, neutralios dirvos. Skurdžią žemę galima pagerinti lapinės žemės, durpinio komposto ir smėlio (2:1:1) mišiniu.

Sodinamos pavasarį 1.5 – 2 m atstumais. Sunkioje molio žemėje reikia drenažo. Tręšiama kompleksinėmis trąšomis anksti pavasarį, kol dar neišsprogę lapai. Šiuos augalus reikia laistyti. Sausą vasarą – kas antrą dieną (suaugusiam krūmui – 2 kibirai vandens). Jaunus augalus patariama mulčiuoti durpėmis arba medžio žieve, kad mažiau išgaruotų drėgmės. Po žydėjimo išpjaunamos senos šakos, žiemai šaknys uždengiamos eglišakėmis.
Stefanandros lengvai dauginamos sėklomis ir vasaros auginiais. Labai gražiai atrodo tamsiai žalių spygliuočių ir visžalių lapuočių fone.