Nuo pavasario iki rudens žydi lanksvos (Spiraea L.) – nedideli, kuklūs erškėtinių šeimos krūmai baltais arba rausvais žiedais. Lietuvoje auginama apie 50 jų rūšių ir kultivarų. Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose savaime auga apie 80 rūšių lanksvos, išvesta apie 50 jų kultivarų.

Visos lanksvos vasaržaliai augalai – žiemai numeta lapus. Jos užauga 0,5-2 m aukščio, šakos tankios, plonos, stačios arba svyrančios. Lapai paprasti, sveiki, dantytais, karbuotais arba lygiais pakraščiais, išsidėstę pražangiai. Žiedai smulkūs (0,5-1 cm skersmens), sutelkti į gausius sudėtinės šluotelės arba skėtiškos kekės tipo žiedynus. Vaisiai – smulkūs, rudi, neišvaizdūs lapavaisiai, prinoksta rugsėjo – spalio mėn.

Pavasarį ir vasaros pradžioje (balandžio – birželio mėn.) žydi lanksvos baltais žiedais skėtiškos kekės formos žiedynuose (beržalapės, guobalapės, jonažolialapės, niponinės, pilkosios, smailialapės, stačiašakės, tunbergo, vanhuto), tik plikažiedžių lanksvų žiedai šviesiai rausvi. Vasarą ir rudenį (nuo birželio antrosios pusės iki rugsėjo, kartais spalio pabaigos) žydi dauguma rausvažiedžių lanksvų, kurių žiedynai skėtiškos kekės (japoninės, raukšlėtalapės, rudeninės) ir šluotelės (biljardo, duglaso, gluosnialapės, rausvosios) formos. Vos kelios lanksvos vasarą džiugina ne rausvais, o baltais žiedais (baltoji, skydelinė, žiloji, japoninės lanksvos kultivarai ‘Albiflora’ ir ‘Pygmaea Alba’).

Lanksvos – vieni nereikliausių krūmų. Jos gali augti ir nederlingose, sausokose arba kartais užmirkstančiose dirvose, lengvuose priesmėliuose ir sunkiuose priemoliuose, jeigu tik užtenka saulės. Žinoma, puriose ir derlingose ar vidutinio derlingumo, normaliai drėgnose dirvose krūmai augs vešliau ir gausiau žydės. Nors lanksvos gali ilgai augti negenėtos, žirklės joms labai naudingos – nauji stiebai stipresni ir vešlesni, lapai ir žiedai stambesni. Pavasarį (iki birželio vidurio) žydinčios lanksvos, kurios žiedinius pumpurus sukrauna rudenį, genimos iš karto, kai peržydi.

Prie pat žemės išpjaustomi seniausi stiebai ir keletas silpnesnių, gausiai žydėjusių šakų. Vasarą žydinčios lanksvos žiedinius pumpurus sukrauna pavasarį, prieš žydėjimą. Jos genimos žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje, prieš pumpurų brinkimą. Šias lanksvas galima kasmet išpjauti iki žemės, kad liktų vos 2-3 cm aukščio kelmeliai; nauji stiebai auga stiprūs, dideliais lapais ir žiedais, tačiau nuolat pjaunami krūmai nepasiekia savo normalaus aukščio. Ligos ir kenkėjai lanksvoms labai nekenkia, fungicidų arba insekticidų tenka griebtis retai. Žiemai atsparios. Dauginamos vasaros auginiais, o rūšiniai augalai – ir sėklomis. Daugelis lanksvų plinta šaknų atžalomis – senuose parkuose, sodybose pasitaiko guobalapės, gluosnialapės ar kitų lanksvų sąžalynai.

Lanksvos auginimas

Japoninė lanksva (Spiraea japonica L. f.) – apie 1-1,4 m aukščio ir pločio krūmas stačiomis šakomis. Lapai 4-10 cm ilgio, lancetiški arba pailgai kiaušiniški, smulkiai pjūkliškais pakraščiais. Jauni lapai vyšninio atspalvio, vėliau žali. Žiedai rausvi, didelėse plokštaus skėčio kekėse. Žydi birželio – liepos, kartais ir rugpjūčio mėn.
Yra apie 30 kultivarų japoninių lanksvų, kurios nuo rūšinės skiriasi kero forma ir aukščiu, lapų bei žiedų spalva bei dydžiu.

Pilkšvoji lanksva (Spiraea x cinerea) ‘Grefsheim‘  Užauga apie 1,5 m aukščio ir pločio krūmas. Auga greitai, atsparus šalčiams, lengvai formuojamas, gali augti nederlingoje dirvoje. Žydi baltai lapams besiskleidžiant, labai gausiai. Įspūdingai atrodo ilgos išlinkusios šakos, ypač pavasarį apsipylusios baltais žiedais. Auginama po vieną, grupėmis, tinka laisvai augančioms gyvatvorėms, gražiai atsispindi vandenyje.

Spiraea japonica ‘Albiflora’ – apie 1-1,3 m aukščio tankus stačiašakis krūmas baltais žiedais. Jauni lapai skaisčiai žali.

Spiraea japonica ‘Alpina’ – lėtai augantis, tankus pagalvės ar pusrutulio formos krūmas smulkiomis šakelėmis, lapais ir žiedynais. Žiedai šviesiai rožiniai.

Spiraea japonica ‘Anthony Waterer’ truputį mažesnė už japoninę lanksvą, sodriais tamsiai rožiniais žiedais ir ryškiai vyšniniais jaunais lapais.

Spiraea japonica ‘Bumalda’ (ilgą laiką buvo laikoma kita rūšimi – Bumaldo lanksva) – iki 1 m aukščio krūmas ryškiai rožiniais žiedais, aštriai dantytais lancetiškais lapais. Žydi nuo birželio vidurio iki rugpjūčio arba rugsėjo.

Spiraea japonica ‘Crispa’ – vešlus, pusrutulio formos, apie 1 m aukščio krūmas. Jauni lapai rausvi, vėliau tamsiai žali, kai kurie baltai margi, raukšlėti, giliai dantyti. Žiedai rožiniai.

Spiraea japonica ‘Froebelii’ – retašakis krūmas raudonai rožiniais žiedais, žydi liepos mėn.

Spiraea japonica ‘Golden Princess’ – apie 0,7-1 m aukščio ir pločio tankus pusrutuliškas krūmas smulkiais geltonais lapais. Žiedai rožiniai, jų nelabai daug.

Spiraea japonica ‘Goldflame’ – tankus pusrutulio formos, 0,8-1,3 m aukščio krūmas. Vidurinės šakos stačios, šoninės šiek tiek svyra. Sprogstantys pumpurai vyšniniai, jauni lapai raudoni, vėliau oranžiniai, vasaros pradžioje – geltoni, pabaigoje – gelsvai žalsvi, rudenį vėl parausta. Žiedai rožiniai, žydi birželio – rugpjūčio mėn.

Spiraea japonica ‘Gold Mound’ – tankus apie 1-1,2 m aukščio ir skersmens krūmas geltonais lapais, kurie truputį didesni negu ‘Golden Princess’, ir rožiniais žiedais.

Spiraea japonica ‘Macrophylla’ užauga iki 1,5 m aukščio ir pločio. Šakos stačios, retos. Lapai raukšlėti, kiaušiniški, iki 15 cm ilgio, pjūkliškais pakraščiais. Jauni lapai rausvi, vėliau šviesiai žali, ūglių viršūnėse rausvai žali, rudenį šviesiai raudoni. Žiedai rožiniai, jų nedaug.

Spiraea japonica ‘Pygmaea Alba’ – vos 0,2-0,4 m aukščio platus pagalviškas krūmas labai plonomis svyrančiomis šakelėmis, smulkiais tamsiai žaliais lapais ir baltais žiedais.

Spiraea japonica ‘Shirobana’ – originalus stačiašakis 0,7-1 m aukščio krūmas dvispalviais žiedynais. Žiedai ir rožiniai, ir balti. Žydi iki rugsėjo pabaigos.