Ligustras (Gyvatvorė)

Krūmai Ligustrai (Ligustrum) vertinami dėl savo gražių lapų ir pakantumo karpymui – tai vieni iš populiariausių augalų užsienyje gyvatvorėms ir žaliosioms skulptūroms formuoti. Lietuvoje geriausiai auga ir žiemoja paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare), kiti pas mus retai auginami, nes mažai dekoratyvūs arba lepūs. Dažniau pasitaiko tik bukalapiai, kininiai ir amūriniai ligustrai. Visžaliai lepūs ir geriausiai žiemoja šviesioje vėsioje patalpoje.

Krūmas ligustrasLotyniškas ligustrų pavadinimas kilęs iš žodžio ligare – sutraukti, nes augalo žievė turi sutraukiančių medžiagų. Genčiai priklauso apie 50 rūšių augalų, paplitusių daugiausiai Rytų Azijoje, viena rūšis — Pietų Rusijoje, Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Mažojoje Azijoje. Tai visžaliai arba lapus metantys krūmai arba nedideli medžiai. Žiedai sutelkti į viršūninius šluotelės formos žiedynus.Vaisiai panašūs į uogas, su 1-4 sėklytėmis.

Ligustrai mėgsta saulę, nors jie neblogai auga ir pusiau pavėsyje. Jiems tinka paprasta, neutrali arba šarminė žemė, nepakenčia drėgnų, rūgščių ir sunkių dirvų. Pakenčia sausrą, auga greitai, karpomi sutankėja. Apšąlusios šakos pavasarį išpjaunamos, jos greitai atauga ir sutankėja. Lepesnius ligustrus žiemai reikia pridengti arba bent prilenkti prie žemės ir ant viršaus užmesti keletą eglišakių.

Paprastieji ligustrai ( Ligustrum vulgare L.) labai plačiai paplitę Europoje, Azijoje ir net Afrikoje. Tai tankus, 2-4 m aukščio (retai iki 5 m), lapus metantys krūmas. Pas mus retai užauga didelis, nes jaunos šakos dažnai apšąla. Lapai pailgos kiaušinio arba lanceto formos, odiški, iš viršaus tamsiai žali, iš apačios šviesesni. Rudenį jie ilgai nenukrenta. Žiedai smulkūs, balti it kvapnūs, sutelkti į stačias 5-6 cm šluoteles. Žydi vasaros pirmoje pusėje. Vaisiai blizgantys, juodi, kybo šakose iki sausio.LigustrasJauni krūmai auga greitai, palyginti atsparūs šalčiui, pakenčia trumpus atšalimus iki -30°C. Jeigu šaltis laikosi ilgiau, apšąla arba nušąla iki sniego dangos. Kasmet apšąla vėjuotose vietose, dažnai nukenčia Rytų Lietuvoje. Pavasarį greitai atauga. Nebijo sausrų, nereiklūs žemei. Gerai jaučiasi miestuose, pakenčia karpymą. Ypač tinka gyvatvorėms ir žaliosioms skulptūroms, nes karpomi sutankėja.

Dauginama žaliaisias ir sumedėjusiais auginiais, atlankomis, šaknų atžalomis. Į paprastuosius ligustrus dažnai skiepijami lepesnių rūšių ligustrai, kai kurios alyvos, alyvmedžiai, nes jie beveik neleidžia atžalų.

Rečiau auginami paprastojo ligustro kultivarai.

`Glauca` — lapai su melsvu (pilkšvu) atspalviu.
`Sempervirens` — nuo pavasario iki rudens ryškiai žali lapai, laikosi per žiemą.
`Aureovariegatum` — geltonai margi lapai,.
`Lutescens` — žiedai gelsvi.
`Argenteovariegatum` — lapai sidabriniai margi, baltu apvadu.
`Leucocarpum` ligustrų vaisiai balti, o `Xanthocarpum` — geltoni.
`Aureum` ligustrų lapai švelniai auksiniai. Jie auga lėčiau, karpomi gražiai sutankėja. Šiltą rudenį kartais numeta ne visus lapus, dalis jų lieka žiemoti. Žydi ir dera menkai.

Augalas ligustras (Privet)
Krūmas ligustras (žiedai)