Lapenis (kaktusas)

Lapeniai (Epiphyllum) – kaktusinių (Cactaceae) šeimos augalai. Genties pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio epi – ant, virš ir phyllos – lapas; žiedai auga ant plokščių stiebų, panašių į lapus. Genčiai priklauso daugiau kaip 20 rūšių stiebinių sukulentų, kurie paplitę nuo Meksikos iki atogrąžų Pietų Amerikos ir Antilų salose. Tai svyrantys epifitai, kurie auga atogrąžų miškuose ant medžių, žemėje, uolų plyšiuose, kur yra supuvusių lapų – maisto medžiagų. Šiltoje ir drėgnoje aplinkoje auga greitai, nusvyra žemyn ir užaugina daug orinių šaknų. Rūšinių lapenių žiedai paprastai balti ir labai panašūs.

Lapeniai dažnai kryžminami su stambiažiedžiais stulpeniais, sukurta daug puikių hibridų. Užauga dideli, iki 1-2 m. Žiedai įvairių spalvų – balti, geltoni, rausvi, raudoni, violetiniai ir kt. Jų skersmuo taip pat įvairus – nuo 5 iki 35 cm. Kai kurie hibridai žydi ir dieną.

Epiphyllum anguliger – krūmo formos lapenis stipriai išsišakojusiais, medėjančiais stiebais suapvalėjusia apačia. Šakos suplotos, lapo formos, giliai išpjautos kraštuose, mėsingos, be dyglių. Žiedai 10-15 cm ilgio, auga iš areolių stiebo duobutėse. Jie balti arba auksiniai – geltoni, aromatingi, paprastai išsiskleidžia naktį. Vaisiai susidaro tik kryžmiškai apdulkinus, jie stambūs, geltonai žali. Tėvynė – Pietinė Meksika.

Epiphyllum crenatum stiebai plokšti (prie pagrindo cilindriški), iki 50 cm ilgio ir 3,5 cm pločio, pilkai žali su dantytu pakraščiu. Žiedai gelsvai balti, 20 – 25 cm ilgio ir 15 cm pločio. Tėvynė – Pietinė Meksika.

Didysis lapenis (Epiphyllum oxypetalum) – stambus augalas, siekia 3 m. Stiebai ilgi, vytelės formos, apačioje sumedėję. Šakos plokščios, plačios (iki 10 cm), stambiai karpytais (karbuotais) kraštais. Žiedai ilgi (20-29 cm), 10-20 cm pločio, balti ir kvepiantys. Vamzdelis žvynuotas. Uogos raudonos. Tėvynė – Centrinė ir Šiaurės Pietų Amerika. Sukurta daug hibridų, kurie skiriasi dydžiu ir žiedų spalva.

Vasarą lapeniai laikomi 20-25°C, žiemą – 14-17°C šilumoje. Mėgsta šviesias ir pusiau pavėsingas, šiltas ir drėgnas patalpas. Žiemą laistoma saikingai, kambario temperatūros vandeniu, pavasarį ir vasarą – gausiai, ir būtinai purškiama. Persodinama kas 2-3 metai į lengvą, derlingą ir puveningą mišinį (durpės, kiminai ir smėlis). Kartu išpjaunami ploni, ilgi ir seni ūgliai. Daugumos rūšių augalų šaknys silpnos, todėl vazonai turi būti plokšti ir platūs. Po persodinimo palaistoma po 2-3 dienų. Vasarą reikia nuolat tręšti mineralinėmis trąšomis (nuo kovo iki rugsėjo). Nuo spalio vidurio iki kovo lapiniai kaktusai ilsisi, tuomet laistoma tik tiek, kad neišdžiūtų šaknys. Laikoma vėsiai (apie 10°C), netręšiama. Pavasarį, gerai ir vėsiai pailsėję, lapeniai gausiai žydi. Jeigu poilsio metu per karšta (daugiau kaip 20°C), mažiau žydi arba visai nežydi. Atsiminkite, kad 1 areolė žydi tik vieną kartą, todėl po kelerių metų seni stiebai daugiau nebežydi.

Peržydėję lapeniai dauginami auginiais. 10-15 cm ilgio gabalėliai 2-3 dienas apdžiovinami ir sodinami į smėlį. Laikoma šiltai (20°C) ir drėgnai, neuždengiama. Įsišaknyja po 2-3 savaičių. Sėklos sėjamos į lengvą humusingą mišinį, užberiamos žeme ir laikomos pavėsyje šiltai (22°C). Sudygę augalai išpikuojami, o vėliau persodinami į didesnius vazonus.